Daugų technologijos ir verslo mokykla pasitinka skoningai sutvarkyta aplinka, tvaskančiais ir išpuoselėtais gėlynais, apgaulinga ramybe. „Iš tiesų dirbame įtemptai, nes norime dar labiau atnaujinti bendrabučius, klases, valgyklą. Savo jėgomis ir už savas lėšas pradėjome kapitaliai remontuoti mokyklos pirmą aukštą: bus atnaujintos sienos, lubos, grindys, apšvietimas, klasės aprūpintos naujais baldais. Šių darbų iki rugsėjo 1-osios nesuspėsime padaryti, bet stengtis verta, nes dokumentus veža ne tik visos Alytaus apskrities, bet ir kaimyninių rajonų būsimi moksleiviai ir studentai”, – kalbėjo mokyklos direktorius Valentas Pakalniškis.
Darbštuolius darbdaviai įvertina ir pasilieka
Šiais mokslo metais, kaip ir pernai, mokykla planuoja priimti 175 pirmakursius. „Dokumentus į visas specialybes jaunuoliai pateikia beveik tolygiai. Tarp stojančiųjų populiariausios profesijos – automobilių remontininko, viešbučių ir turizmo paslaugų teikėjo, logisto ekspeditoriaus”, – sakė mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Smaidžiūnienė.
Šias specialybes galima įgyti tiek baigusiesiems dešimt, tiek dvylika klasių. Be to, dar įmanoma mokytis apskaitininko ir kasininko, tarptautinio vežimo vairuotojo ekspeditoriaus, technikos šaltkalvio remontininko profesijų.
„Be abejo, buvo laikai, kai mokykloje mokėsi pusantro tūkstančio moksleivių ir kitokių specialybių. Pasaulis juda į priekį, tačiau jaunimui kaskart tenka pradėti iš naujo. Tad ir mes negalime rengti Alytaus regionui nereikalingų profesijų specialistų. Patys tariamės, analizuojame specialybių paklausą ir poreikį darbo rinkoje, įvertiname darbo biržos duomenis, baigusiųjų ir įsidarbinusiųjų skaičių. Taip siekiame pasiūlyti paklausias profesijas. Priėmimo į mokyklą planai derinami su Alytaus apskrities viršininko administracija, paskui tvirtinami Švietimo ir mokslo ministerijoje”, – pasakojo E.Smaidžiūnienė.
Pavaduotojos tvirtinimu, kadangi mokykla siūlo paklausias profesijas, tie, kurie iš tiesų nori dirbti, pagal įgytas specialybes įsidarbina. Antai merginos, besimokančios viešbučių ir turizmo paslaugų teikėjo profesijos, gamybinę praktiką atlieka geriausiuose Lietuvos viešbučiuose, vaikinai – automobilių remonto servisuose, transporto įmonėse.
„Mūsų moksleivių vienas privalumų tas, kad daugelis yra iš kaimo, jie nebijo darbo, sąžiningi, stengiasi, todėl nelieka neįvertinti ar nepastebėti. Per gamybinę praktiką tiek merginos, tiek vaikinai gerai pasirodo ir baigę mokyklą tose darbovietėse pasilieka. Jei nori įsidarbinti kitur, po gamybinės praktikos gauna puikias rekomendacijas”, – teigė E.Smaidžiūnienė.
Mokytis ir tobulėti verta visiems
Nuo šių mokslo metų Daugų technologijos ir verslo mokykloje mokysis daugiau kaip pusė tūkstančio moksleivių ir studentų.
Jau antri metai įstaigoje įgyvendinama keletas naujų projektų, susijusių su įsteigtomis gimnazijos klasėmis, suaugusiųjų mokymu, magistrantūros studijomis ir kita.
Praėjusiais mokslo metais mokėsi trys gimnazijos klasės vienuoliktokų ir trys dvyliktokų po 25-27 moksleivius. Šiais mokslo metais irgi bus sukomplektuota tiek pat gimnazijos klasių ir tiek pat mokinių jose.
„Moksleivius rinktis mūsų mokyklos gimnazijos klases skatina tai, kad jose, jei pageidauja, be vidurinio ugdymo dalykų, mokosi ir kai kurių pasirinktų profesijų pagrindų. Tad baigę dvylika klasių gauna brandos atestatus, o dar vienus metus pasimokę įgyja ir pasirinktos specialybės diplomus. Taip jie sutaupo metus, nes įstojusiems į kai kurias profesijas po dvylikos klasių iš vidurinės mokyklos reikia mokytis dvejus metus. Be to, mokykla yra sudariusi sutartį su Alytaus kolegija. Į šią Daugų technologijos ir verslo mokyklą baigę profesinės pakraipos gimnazistai gali stoti į giminingų specialybių antrąjį kursą”, – aiškino V.Pakalniškis.
Kitas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įgyvendinamas projektas yra suaugusiųjų mokymo. Jo esmė – suaugusiems žmonėms, dėl įvairių priežasčių neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo, baigti 9-10 klases. Taigi įgyti pagrindinį išsilavinimą. Praėjusiais mokslo metais beveik trys dešimtys suaugusiųjų nuo 18 ir vyresnių negu 40 metų gavo pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus.
Antai 25-erių daugiškis Audrius pripažįsta tingėjęs mokytis ir išėjęs iš mokyklos po devynių klasių. Jo bendramokslis, 30-metis Aidas, metė mokyklą ir patraukė į užsienį prekiauti, nes tuo metu pinigams užsidirbti išsilavinimo nereikėjo. O štai 25-erių Jurgita, turinti šeimą ir auginanti vaikus, džiaugiasi: „Kadangi suaugusiųjų mokymas vyksta neakivaizdžiai, į pamokas einu tik šeštadieniais, kai vyrui nereikia į darbą”. Šias studijas dažniausiai renkasi susipratėliai, kad išsilavinimo reikia darbui ir profesijai įgyti.
Dar vienas antrus metus gyvuojantis projektas – magistrantūros studijos. Daugų technologijos ir verslo mokykloje, pagal sutartį su Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Komunikacijos fakultetu, turintieji aukštojo išsilavinimo bakalauro laipsnį gali mokamai rinktis socialinio darbo arba socialinės pedagogikos magistrantūros studijas. Jos trunka dvejus metus. Dabar magistro laipsnio siekia per dvi dešimtis studentų, tačiau pageidaujančiųjų jais tapti vis daugėja. Būsimiems magistrams mokykloje paskaitas skaito ir užduotis užduoda iš VPU atvykstantys dėstytojai. Magistrantai su dėstytojais bendrauja ir elektroniniu paštu.
Tiesa, ir per 15 mokyklos mokytojų kremta edukologijos magistrantūros studijas. Štai geografijos vyresnysis mokytojas Vladas Volskas mano: „Sunku ir mums, mokytojams, derinti darbą bei studijas, bet tobulėti verta”.
Šią vasarą mokykla pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą, skirtą mokymo metodinei bazei atnaujinti ir tobulinti. „Projekto įgyvendinimo trukmė dveji metai. Džiugiausia, kad jis tiesiogiai susietas su didele nauda moksleiviams, nes jie turės naujas mokymo programas ir visas joms būtinas priemones”, – teigė direktorius.
Papildomos lėšos – moksleivių patogumui ir mokyklai gražinti
Mokykla daug dėmesio ir lėšų nuolat skiria moksleivių patogumui, bendrabučių remontui: keičia kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus, senus langus – plastikiniais, dažo sienas ir lubas, deda naujas grindis, įrengia naują apšvietimą, virtuves, dušines, sanitarinius mazgus, perka naujus baldus. „Tikimės, kad kiekvienas kambarys turės ir po televizorių”, – sakė E.Smaidžiūnienė. Visi pažangūs moksleiviai gauna 95 litų stipendiją, o mėnesio mokestis už bendrabutį – tik nuo 12 litų.
Vasaromis mokykloje stovyklauja įvairių sporto šakų sportininkai, šokių kolektyvai iš visos Lietuvos. Iš stovyklautojų gauti papildomi pinigai panaudojami mokyklai ir bendrabučiams atnaujinti, gražinti. Stovyklautojai – vienas stimulų skoningai tvarkyti mokyklos aplinką. V.Pakalniškis už idėjas, triūsą ir išpuoselėtą aplinką giria mokytoją Eglę Volungevičienę, o ši – direktorių: „Tai direktoriaus nuopelnas, nes jei jis nepalaikytų ir nepritartų, to nebūtų. Jis man sako: „Egle, daryk taip, kad darbas tave girtų”. Beje, jis visus mokyklos darbuotojus taip ragina dirbti, juk taip ir turi būti”.
O darbščiai, išradingai, sumaniai savo srities žinovei E.Volungevičienei ir pačiai malonu pasidžiaugti akivaizdžiais darbo rezultatais: vietoje senų nevertingų krūmokšnių prie mokyklos, ant šlaitelio, įspūdingai atrodo gyvų gėlių laikrodis daugiau kaip iš 500 žiedų; per pusantro tūkstančio vienetų, daugiau nei 10 rūšių gėlių tvaska kituose gėlynuose; sulig vienu mokyklos pastatu įrengti dekoratyviniai žibintai su lempomis bei gėlėmis iš metalinių konstrukcijų; šiek tiek toliau akį traukia dekoratyviniai akmeniniai stulpai be cemento; paklota 200 kvadratinių metrų akmeninių takelių ir kita.
Sidabrines egles – užsakyti iš anksto
E.Volungevičienė ne tik kuria idėjas, bet ir pati, padedama moksleivių ir kolegų, jas įkūnija: visas sėklas rudeniop surenka, kad nereikėtų pirkti, pavasarį – sodina daigus, vėliau – ravi, laisto, pjauna veją, daro brėžinius ir konstruoja. Anądien kažkas išrausė ir nuniokojo gal dvidešimties metrų gėlyną, tad griebė ir sutvarkė – lyg nieko nebūta. „O kad Eglei ir pagalbininkams būtų lengviau, nupirkome žoliapjovę už 2 tūkstančius litų ir traktoriuką už 4 tūkstančius litų mokyklos aplinkai prižiūrėti”, – bendro darbo rezultatais suinteresuotas V.Pakalniškis.
Jo teigimu, mokykla tapo stovyklautojų ir Daugų svečių traukos centru. Daugelis čia ateina vakare pasigrožėti alpinariumų žibintų apšviestais gėlynais. Jeigu viską aplinkai tvarkyti reikėtų pirkti, susidarytų didžiulės sumos. Mokykla turi šiltnamiuką, moksleiviai, nors ir buvo sunku, neatsisakė patalkinti renkant akmenis, kalvystės darbuose. Brangiausiai kainuoja per karščius gausiai išlaistomas vanduo. „Bet lieti būtina žemę, jokiu būdu ne gėlių žiedus. Dar šiek tiek patręšti – ir beprotiškas žydėjimas garantuotas”, – pataria E.Volungevičienė.
Tiesa, ji apgailestauja, kad gėlių laikrodžio skaičiai ir rodyklės iš metalo, nebeveikia mechanizmas, tačiau, anot mokytojos, tai tik laiko klausimas: „Kitą vasarą moksleiviai prie jo galės skirti pasimatymus sutartu laiku”.
Pasak mokytojos, aukštaūgius augalus sodinti nėra paprasta, nes svarbu numatyti, kokie jie bus po kelerių ar kelių dešimčių metų. Štai jau suplanuota nupjauti keturias apie 20 metrų aukščio, mokyklos pastatą praaugusias sidabrines egles. „Manau, dėl šitų eglių bus triukšmelio, bet pjauti neišvengiamai reikės, nes užtamsino klases, šaknys ima ardyti mokyklos pamatus ir drenažą. Šiuo veiksmu norime kam nors suteikti naudos ir džiaugsmo, todėl pjausime prieš Kalėdas ir padovanosime”, – kalbėjo V.Pakalniškis ir patarė dovanų egles užsisakyti jau šiandien.