Pietų Kalifornijos universiteto neurologijos srities mokslininkai pasiūlė paprastą paaiškinimą, kodėl kai kurie žmonės negali atsitraukti nuo knygų ir uždavinių. Pasak tyrėjo Irvingo Bidermano, žmogų, perpratusį naują sąvoką, smegenys apdovanoja natūralių, į opiumą panašių medžiagų šūviu, suteikiančiu malonumą.
Priklausomybė didina intelektą
I.Bidermanas drįsta tvirtinti, kad stropius, žinių siekiančius žmones galima lyginti su narkomanais. Tai suvokti išties nesunku.
Turbūt visi pastebėjome, kad, bandydami išspręsti sudėtingą uždavinį, jaučiamės nervingi, tačiau, pagaliau jį perpratus, išties užplūsta pasitenkinimo banga. Tai iškart skatina eiti toliau, žinių troškimas dar labiau sustiprėja.
Nauja hipotezė teigia, kad smalsumo priklausomybė daro įtaką kiekvieno individo intelektui. Gaunamas malonumas motyvuoja žmogų ir didina greitį, kuriuo smegenys priima naujas žinias.
Labiau priklausomus nuo šio malonumų siekimo gali trumpam atitraukti tik gyvybiškai svarbios reikmės, pavyzdžiui, maistas.
Įrodė bandymu
Visa I. Bidermano teorija buvo įkvėpta ilgai ignoruoto 25 metų senumo atradimo. Paprastai kalbant, smegenų dalyje, kuri yra atsakinga už vaizdų atpažinimą ir apdirbimą, gausu specifinių receptorių, skirtingai aktyvėjančių nuo kiekvieno vaizdo.
Mokslininkas teigia, kad nuo nervų sistemos aktyvumo toje srityje tiesiogiai priklauso gaunamas malonumas.
Kad patikrintų savo teoriją, I. Bidermanas atliko bandymą. Savanoriams buvo rodoma daug skirtingų vaizdų, o jų reakcija ir neuronų aktyvumas tirti magnetinio rezonanso būdu.
Tyrimo metu sužinota, kad žmonėms labiau patinkantys paveikslėliai sukėlė didžiausią magnetinio rezonanso aktyvumą, o nuolat kartojami vaizdai kiekvieną kartą vis labiau mažino malonumo lygį ir receptorių pripildytos zonos aktyvumą.
Konkurencinis mokymasis
Atlikto bandymo rezultatus mokslininkas sieja su nervų sistemos modeliu, vadinamu „konkurenciniu mokymusi”.
Pagal šį modelį pirmą kartą matomas vaizdas suaktyvina daugelį specifinės smegenų zonos neuronų: vieną grupę itin stipriai, o kitą, daug gausesnę, – silpniau.
Nuolatos rodant tą patį vaizdą, stipriau suaktyvinti neuronai dar labiau apkraunami, tačiau šie slopina savo mažiau aktyvius kaimynus, taip pamažu slopindami ir bendrą sistemos aktyvumą, o tai prilygsta gaunamo malonumo mažėjimui.
„Konkurencinio mokymosi” privalumas yra tai, kad slopinami neuronai išsilaisvina nuo krūvio ir yra pasirengę reaguoti į naują stimulą.
Taip juda amžina sistema, priimanti informaciją ir ją apdorojanti.
Formuojama dar viena prielaida, teigianti, kad tas pats mechanizmas susijęs ir su estetine patirtimi.
Jei ši mintis bus išvystyta, galėsime paaiškinti malonumą, kurį kai kuriems žmonėms sužadina menas.