Kaip gera šeimininkė gali ir iš kirvio išvirti sriubą, taip kūrybingas žmogus net pasenusiam daiktui gali įkvėpti gyvybės ir prikelti jį naujam gyvenimui.
„Žiemą ant seno tvarto, kuriame jau seniai nebelaikomi gyvuliai, stogo susikaupė daug sniego. Teko jį nuardyti. Kai į tvartą plūstelėjo šviesa, pamaniau, kodėl jo nepavertus ekspozicijų sale po atviru dangumi, kad galėčiau parodyti žmonėms savo darbus”, – pasakojo tautodailininkas Algirdas Judickas, kaip kilo idėja surengti tvarte parodą.
Dzūkijoje gerai žinomas drožėjas ir tapytojas Judickas teigia, jog dažniau ima į rankas kaltą ir medį negu teptuką. „Labai norėjau studijuoti tapybą Vilniaus dailės akademijoje, tačiau žmogaus norams nepavaldus likimas nusprendė kita kryptimi pasukti gyvenimą. Įstoti nepavyko. Tarsi atsitiktinai pažįstami pasiūlė man padėti padaryti kryžių. Labai patiko. Nuo to laiko esu drožėjas, nors ir tapyba man mielas užsiėmimas”, – kalbėjo pašnekovas.
Tai, jog tapyba Judickui nesvetima, liudija ir jo sodyba. Vos įeini į trobą ir iš karto pajunti, kad čia gyvena meniškos prigimties žmogus. Senos spintos išpaišytos ornamentais, kunigaikščių ir šventųjų figūromis. Senovinė kraičio skrynia – mėlynomis lelijomis. Visur žvilgsnį prikausto Judicko tapyti paveikslai, kuriuos specialistai vertina kaip meniškus ir profesionalius darbus.
Kieme stovi dvi didžiulės meškos. „Išdrožiau, nes norėjau pažiūrėti, ar žmonės pageidaus jas pirkti. Kol kas meškomis niekas nesusiviliojo. Gal ausys per mažos…” – juokavo tautodailininkas.
Dabar Judickas dažniausiai drožia angelus, nors jo angelai galbūt nėra tokie, kokius paprastai susikuriame vaizduotėje. „Mėgstu improvizuoti, drožti angelus, kurių sparnai, sakykim, ne vietoje išdygę”, – teigė Judickas. Tautodailininkas, didžiąją kūrybinio gyvenimo dalį drožęs kryžius ir įvairių šventųjų skulptūras, svajoja sukurti visą angelų ekspoziciją. Sukurti sau, be jokių užsakymų, tik dėl paties kūrybinio proceso, meno.
Idėjų nestokojantis Judickas šią vasarą savo sodyboje surengė Dzūkijos jaunimo kūrybinę stovyklą „Gyvasis ryšys su gamta ir menais”. Ji vyko pagal projektą „Mus vienija menas”. Į stovyklą porai dienų susirinko jaunieji dzūkai iš Alytaus ir Varėnos rajonų.
Sodybos šeimininkas supažindino juos su drožėjo amato ypatumais, pamokė tapyti, pasidaryti originalių suvenyrų iš drožlių, o jaunimas atsidėkodamas padėjo surengti Judicko tapybos darbų parodą.