Klaipėda privalo kantriai laukti burlaivių

Nors „Hanse sail” vykstanti Vokietijos uostamiestyje Rostoke gyvuoja dar tik 16 metus, tačiau ten burlaivių atplaukia šimtą kartų daugiau nei per mūsų Jūros šventę.

Bendros pajėgos

Išjudinti ledus ir sukviesti daugiau burlaivių Klaipėda bando prisijungusi prie šiemet dešimtmetį švenčiančio „Baltic sail”. Klaipėda „Baltic sail” nare tapo prieš trejus metus.

„Baltic sail” jungia septynis Baltijos jūros uostus Halmstadą, Karlskroną, Klaipėdą, Travemiundę, Helsingerę Rostoką ir Gdanską, kuriuose švenčiama vadinamoji jūros šventė.

Tik skirtinguose miestuose jūros šventė kitaip vadinama. Lietuvoje ji įvardijama Jūros švente, Rostoke – „Hanse sail”, Gdanske – „Sail Gdansk”. „Baltic sail” sąjunga reikalinga tam, kad būtų lengviau prisikviesti į į jūros šventę kuo daugiau senovinių burlaivių, turistų iš kitų „Baltic sail” organizacijai priklausančių miestų.

Iš karto po prisijungimo prie „Baltic sail” 2004 metais į Klaipėdą atplaukė vienas senovinis burlaivis.

Privalo užsidirbti

Rostoke „Hanse sail” pradėta švęsti tik prieš šešiolika metų po Rytų ir Vakarų Vokietijų susijungimo.

Pirmą kartą „Hanse sail” dalyvavo tik šimtas senovinių burlaivių.

Pernai šis skaičius išaugo jau iki 250, o šiemet dalyvavo rekordinis skaičius – net 300 senovinių burlaivių.

Laivai į „Hanse sail” tiesiog pakviečiami ir turi atsiųsti atsakymą, kad atvyks.

Jiems nereikia mokėti jokių uosto, ekspedijavimo ar kitokių mokesčių. Viskas yra teikiama nemokamai.

„Mes norime, kad laivai kuo daugiau užsidirbtų, nes jiems nebus tikslo čia plaukti. Dauguma laivų privalo užsidirbti pinigų, kad išsilaikytų”, – teigė „Hanse sail” organizatorius Holgeris Belgartas.

Reikia burlaivių

Atplaukę į „Hanse sail” burlaiviai turi iš ko užsidirbti. Kiekvienais metais šioje šventėje apsilanko daugiau kaip milijonas lankytojų.

Pernai prie kiekvieno įėjimo stovėjo jaunuoliai, kurie skaičiavo įeinančius. Tai buvo studento diplominis darbas. Jis parodė, kiek svečių apsilanko šventėje.

Anot H.Belgarto, į Rostoką žmonės plūsta ne vien tik dėl mugės, karusėlių, muzikos, bet daugiausia dėl laivų.

Kiekvienas Vokietijos uostamiestis turi savo jūros šventę, tačiau Rostoke vykstanti yra žinomiausia ir didžiausia.

„Jei norite pritraukti daugiau žmonių ir į Klaipėdą, turite sugebėti pakviesti daugiau senovinių burlaivių iš užsienio”, – mano H.Belgartas.

„Jūs neturite savo senovinių burlaivių. Iš Lietuvos nėra nė vieno atstovo tarp tų trijų šimtų „Hanse sail” dalyvaujančių burlaivių. Lankiausi Klaipėdoje tris kartus ir mačiau, kad jūs turite tik „Meridianą”, tačiau šis burlaivis nebeplaukioja, ten yra įrengtas restoranas”, – vardijo „Hanse sail” organizatorius.

Klaipėda geresnė

H.Belgartas mano, kad į Rostoko jūros šventę burlaiviai atplaukia ne tik dėl daugybės norinčių jais plaukti.

Manoma, kad jiems patinka Rostoke vyraujanti jūrinė dvasia. Kiekvienam laivui „Hanse sail” organizatoriai paskiria po asistentą.

Šis kiekvieną rytą ateina ir klausia laivo savininko, ar jam viskas gerai, ko jis norėtų.

Laivui kiekvieną rytą atnešama ir įteikiama šviežių gėlių puokštė bei naujausių laikraščių.

„Aš manau, kad laivai pradės atplaukti ir į Klaipėdą. Klaipėdos uostas yra netgi tinkamesnis burlaiviams nei Rostokas. Čia burlaiviui išplaukti į atvirą jūrą prireikia net pusantros valandos. Klaipėdoje iš Danės upės išplaukti į atvirą jūrą tereikia 20 minučių. Aš manau, kad jums reikia tęsti pradėtus darbus toliau ir turėti kantrybės. Jūs jau turite specialų darbuotoją, kuris kviečia laivus į Klaipėdą, – Kiprą Paldauską. Laivai kol kas neplaukia į Klaipėdą, nes daugeliui tai dar yra nežinomas miestas”, – mano H.Belgartas.

Sužavėjo merginos

Po šių metų „Hanse sail” Klaipėda turėtų būti labiau žinoma Vokietijoje. Čia žmonės pamatė svečio teisėmis dalyvavusią klaipėdiečių delegaciją, kuri buvo įsikūrusi vadinamojoje „lietuviškoje saloje”.

Buvo pristatyta ne tik folkloras, gintaro, lino dirbiniai, alus, bet ir išdalinti penki tūkstančiai lankstinukų apie galimybes apsilankyti Klaipėdoje.

Tačiau pirmiausia reikėtų pakeisti nerimtą užsieniečių požiūrį į mūsų Jūros šventę.

H.Belgartas lankėsi dviejose Jūros šventėse ir sakė esąs sužavėtas mūsų renginiu. Jis teigė pataręs savo pažįstamiems aplankyti Klaipėdos jūros šventę.

„Savo draugams sakiau, kad Jūros šventė Lietuvoje yra ypatinga tuo, kad didžiulėje minioje yra 75 procentai moterų ir 25 procentai vyrų. Iš tų 75 procentų moterų net 80 procentų yra labai gražios”, – teigė H.Belgartas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.