Donorai rūpi tik dėl kraujo

Kraujas iš neatlygintinos donorystės už pinigus yra pumpuojamas į Vokietiją, tačiau donorai jau įsitikino, kad jų gerovė ir patogumas niekam nerūpi.

Pajūryje atostogaujantis vilnietis, kuris neatlygintinas kraujo donoras yra jau dvejus metus, užsukęs į Klaipėdos kraujo centrą buvo šokiruotas.

Su juo buvo elgiamasi taip, lyg jis kraujo duotų pirmą kartą.

Vyrui reikėjo iš naujo pildyti donorystės dokumentus, jį apžiūrėjo medikai.

„Be to, man įteikė pažymą, kad kraujo daviau pirmą kartą. Tačiau tai dariau jau kokį dešimt kartų”, – sakė vilnietis, kraujo duodavęs Vilniaus kraujo centre.

Klaipėdos kraujo centro direktorius Bronius Pliuškys teigė, kad šiam donorui tokią pažymą reikia pristatyti į Vilniaus kraujo centrą. Tuomet šis kraujo davimo atvejis bus sumuojamas su kitais.

Neatlygintiniems kraujo donorams, kurie kraujo yra davę ne mažiau nei 40 kartų ir dešimt metų aktyviai dalyvauja tokioje veikloje, yra skiriama valstybinė pensija. Klaipėdos ir Vilniaus kraujo centrai yra Nacionalinio kraujo centro filialai.

„Nesuprantama, kaip tokia įstaiga neturi duomenų bazės, kurioje būtų visa reikiama informacija apie kraujo donorus”, – pečiais gūžčiojo vilnietis.

Paklaustas apie vieningą duomenų bazę, Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas buvo nekalbus: „Tai Sveikatos apsaugos ministerijos reikalas. Nekomentuosiu”. Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktorius Bronius Pliuškys buvo atviresnis. Jo teigimu, apie tokią duomenų bazę kalbama jau daug metų, ji išties reikalinga. Bet neskiriama pinigų ją įdiegti.

Tačiau tai, kad pinigų stygiumi kraujo centrai ne itin skundžiasi, patvirtino ir B.Pliuškys.

Kaune net veikia privati bendrovė, kuri taip pat ima kraują iš donorų.

Pagrindinės pajamos į kraujo centrus atkeliauja iš Vokietijos, nes šiai šaliai parduodama lietuvių kraujo plazma. Iš jos Vokietijoje gaminami preparatai, kurie parduodami Lietuvoje.

„Iš gautų pinigų, remiantis sveikatos ministro įsakymu, didiname darbuotojų algas, atnaujiname inventorių”, – paaiškino B.Pliuškys.

Tačiau už lietuvių kraują gauti pinigai donorų gerovei neskiriami. Gerokai sumažėjo rūpestis ir tais donorais, kuriems už kraują sumokama. Jie pinigus gauna tik tada, kai kraujo duoda antrą kartą. Mat pirmą kartą paimtas kraujas, kai jis ištiriamas, gali būti netinkamas.

Anksčiau už duotą kraują žmogus gaudavo 50 – 55 litus. Dabar atlygis siekia 40 litų.