Senkant Lietuvos upių tėvui, kyla pavojus ES finansuojamam prieplaukų statybų projektui
Nemune daugelyje vietų nuo smėlio sąnašų nuolat atsiranda seklumų, kai kur upė netgi pelkėja. Ypač daug salų prieš Kauno marias ties Birštonu. Šiuo metu džiaugiamasi gautomis Europos Sąjungos lėšomis prieplaukų statyboms, tačiau mažai svarstoma, kaip gerinti laivybos sąlygas. Ypač tai aktualu ruožui nuo Druskininkų iki Kauno regiono.
Reikia tvarkyti ir Nemuno deltą, kur Kuršių marios jau virsta bala. Krantuose prie prieplaukų dar nekuriama jokia infrastruktūra laivais plaukiosiantiems turistams.
Jau negali atplaukti kateriai
Prie Nemuno planuojama pastatyti 13 mobiliųjų prieplaukų ir atnaujinti 7 stacionarias. Šiam tikslui iš ES PHARE fondo skirta 7 mln. litų. Turizmo departamentas tiksi, kad tai padės pritaikyti Nemuną turizmo poreikiams. Tačiau departamento atstovai minėjo, kad jie atsako tik už prieplaukų statybas, o ne už jų perspektyvą. Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius teigė, kad jį džiugina už ES lėšas statoma prieplauka prie kurortinio miesto, tačiau prie jos galės švartuotis tik ne didesni už baidares laiveliai. „Ties mūsų miestu Nemuno srovė sulėtėja dėl Kauno marių, todėl čia sėda nešamas smėlis, – aiškino J.Aleksandravičius. – Kiekvieną pavasarį po potvynio kaip tik ties statoma prieplauka lieka didelės salos. Laimei, jos dar neįsitvirtina ir kiekvieną pavasarį pasirodo vis kitoje vietoje. Dėl seklumų čia iš Kauno marių jau negali atplaukti kateriai”.
Kai kur netoli Birštono jau susiformavo ir nuolatiniai salynai, kuriuose suvešėję karklynai, ten peri paukščių kolonijos.
Dėl seklumų nukenčia ir kurorto pakrantės, nes sekliame vandenyje auga daugiau žolynų, kaupiasi dumblas. „Dėl to Birštono pakrantės neestetiškos – paplūdimiai bjaurojami dumblu ir purvu, nors vanduo yra labai švarus”, – kalbėjo vicemeras.
Birštone dėl seklumų netoli nuplaukia ir pramoginis laivas „Vytenis”. „Jis kursuoja nedideliu ruožu iki Prienų tilto”, – sakė J.Aleksandravičius. Jo nuomone, išvalius vagą Nemuno kilpoje, laivybą būtų galima plėtoti įdomiais maršrutais, pavyzdžiui, iki Pociūnų aerodromo. „Tada būtų sujungtos plukdymo laivais ir skraidinimo lėktuvais paslaugos”, – mano vicemeras.
Daug sąnašų susitelkia Dzūkijos regione, ties Merkio žiotimis, netrūksta jų ir kitose vietose. Netgi žemiau Kauno hidroelektrinės jau yra daug pelkėjančių užutėkių, nuolat susiformuojančių salų.
Aukštupyje žemsiurbės netinka
Vidaus vandens kelių direkcijos gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas pripažino, kad Nemuno aukštupio vaga sukels daug problemų. „Numatoma sparčiai plėsti laivybą nuo Druskininkų iki Kuršių marių, tačiau aukštupyje netinka žemsiurbės, kurias naudojame valydami vagą nuo Kauno hidroelektrinės, – kalbėjo jis. – Turima technika per sunki naudoti ties Merkiu, Alytumi ir ypač ties Birštonu”.
M.Šimkūnas sakė, kad įgyvendinus mobiliųjų prieplaukų statybos ir stacionariųjų rekonstrukcijos projektą teks galvoti, kaip pritaikyti laivybai visą upę. „Tai nėra neišsprendžiama, tik reikia investicijų į naujas technologijas, nuolatinę upės priežiūrą”, – mano M.Šimkūnas. Jo duomenimis, mažesnės žemsiurbės, kurios galėtų darbuotis aukštupyje, kainuoja apie 2 mln. litų. „Reikės daugiau lėšų ir vagos priežiūrai, nes labai pailgės laivų maršrutai”, – sakė M.Šimkūnas. Vandens vidaus kelių direkcija būgštauja, kad sunkumų gali kilti ir su aplinkosaugininkais, nes kai kur vagas reikėti valyti tose vietose, kur Nemunas teka per regioninius parkus.
Numatyta, kad turistinė laivyba plėtosis ne tik Nemune, bet ir Neryje ties Vilniumi, Nevėžyje, Minijoje, Šišoje. Ten irgi reikės prižiūrėti vagas. Dabar Susisiekimo ministerija vandens kelių priežiūrai skiria apie 7,2 mln. litų. Kol kas už šią sumą laivyba palaikoma 441 km ruože, tačiau po planuojamos plėtros vandens keliai pailgėtų maždaug iki 900 km.
Ministerijai daugiau rūpi pakrantės
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus tvirtino labiau apgailestaujantis dėl menko verslininkų susidomėjimo krovinine, pramogine laivyba ir savivaldybių vangumo. „Kas iš to vagos gylio ir prieplaukų, jei savivaldybės nesukurs infrastruktūros: neįrengs prie krantų tualetų, degalinių, kavinių, viešbučių”, – mano jis.
Pasak A.Vaitkaus, pasitarimuose dėl laivybos plėtros savivaldybių atstovai nėra aktyvūs ir nereiškia savo nuomonės. „Vietos valdžios atstovai turėtų kelti ir vagos gylio, sąnašų problemą, jei tokią mato”, – mano ministerijos sekretorius.
Birštono vicemeras J.Aleksandravičius įsitikinęs, kad savivaldybės be reikalo kaltinamos vangumu. „Pavyzdžiui, mes buvome parengę tris projektus gauti finansavimą prieplaukos infrastruktūrai ir irklavimo sporto bazei renovuoti, kuri taip pat galėtų būti susieta su pramogine laivyba, tačiau visi šie sumanymai buvo atmesti. Mažesnių savivaldybių biudžetai neturi daug pinigų”, – apgailestavo J.Aleksandravičius. Jo nuomone, prie Nemuno esančioms savivaldybėms reikėtų vienytis ir bendrai ieškoti būdų, kaip pritraukti valstybės ir ES lėšas vystyti pramoginę laivybą.
Senka ir žiotys
Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens sistemų skyriaus vyresnysis mokslinis darbuotojas Julius Taminskas teigia, kad dėl nešamo smėlio upės vaga neišvengiamai keičiasi. „Todėl jai reikia nuolatinės priežiūros ir investicijų kaip ir į sausumos kelius. Kitu atveju turėsime atsisakyti laivybos”, – kalbėjo jis. Pasak mokslininko, reikia ne tik šalinti sąnašas žemsiurbėmis, bet ir statyti gūnias, kurios reguliuoja srovę.
„Laimei, atsisakyta hidroelektrinės statybos Merkinėje, kuri būtų iškraipiusi vagą, tačiau teko girdėti apie Baltarusijos planus statyti užtvanką Gardine, o tai gali padidinti sąnašų srautą Lietuvos teritorijoje tekančiame Nemune, tai irgi būtina numatyti plėtojant laivybą”, – mano J.Taminskas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus viršininkas Aleksandras Kajutis sako, kad reikia susirūpinti ir sąnašomis Nemuno deltoje. „Seniau ten buvo pastatyta akmeninė siena, kuri padėdavo srovei įtekėti toliau į marias, – sakė jis. – Bet siena sugriuvo ir jos niekas neatstato, todėl daug kur žiočių dugnas toks seklus, kad juo gali braidžioti paukščiai”.
Sąnašas deltoje kasdavo ir mašinomis. „Baržos veždavo smėlį už uosto į jūrą ir per ilgą laiką bangos išplaudavo jį į paplūdimius, tuo tarpu dabar matome, kad smėlio kurortuose jau trūksta ir jo tenka atsivežti”, – sakė A.Kajutis.
Beje, Lietuvos mokslininkai šiemet įvykusioje konferencijoje „Strateginis ir teritorijų planavimas: ar esame pasirengę klimato pokyčiams?” įspėjo, kad galime visai netekti pajūrio paplūdimių, nes dėl globalaus atšilimo per pastaruosius 30 metų vanduo jūroje ties Klaipėda pakilo 10 cm. Paplūdimių neliktų, jei vandens lygis Baltijos jūroje pakiltų dar 60 cm.