Gal kavos?

Ankstyvas rytas. Puodelis rankoje. Trys šaukšteliai kavos, du – cukraus ir karštas vanduo. Virtuvėje pasklinda stiprus ryto kavos aromatas, priverčiantis pramerkti dar mieguistas akis ir suteikiantis gerų emocijų visai dienai. Daugelis žmonių tiesiog neįsivaizduoja dienos be šio malonumo. Tačiau retas iš tiesų žino, kokia kavą sveikiausia gerti ir kaip tinkamai reikėtų ją paruošti.

Kava žinoma ir mėgstama visame pasaulyje, bet kiekvienoje šalyje geriama skirtingai. Tuose kraštuose, kuriuose kavos pupelės auginamos, šis gėrimas labai svarbus ir turi senas gaminimo tradicijas. Lietuva nėra apdovanota kavamedžiams tinkamomis žemėmis, todėl dauguma gyventojų tenkinasi nešviežia, prekybos centruose pirkta kava, neretai išsirinkta vien pagal kainą. Nenuostabu, kad kiekvieną dieną geriant tokią kavą, anksčiau ar vėliau pradedama skųstis sveikata.

Geros kavos receptas

Pasak bendrovės „Šviežia kava” direktoriaus Vytauto Kratulio, kava – labai sveikas gėrimas, jei yra vartojamas šviežias ir tinkamai paruoštas. Net pačią sveikiausią kavą gerti tris kartus per dieną didelėmis dozėmis žalinga, todėl viską reikia daryti saikingai.

Tie, kurie nori mėgautis skania kava, pirmiausia ją turi išsirinkti. Patartina apsilankyti specialiose parduotuvėse ir nusipirkti čia pat sumaltos kavos, nes būtent tokia yra sveikiausia. Reikia žinoti, kad geriausias savo savybes kava išsaugo dvi savaites po paskrudinimo. Nepasiklysti tarp daugybės jos rūšių ir išsirinkti tinkamiausią gali padėti parduotuvės darbuotojai. Jie turi sukaupę daug informacijos, todėl gali patarti, kokią kavą ir kaip geriausia gaminti.

Blogai užplikyta kava būna silpna ir beskonė. Per didelė ekstrakcija taip pat suteikia nemalonų skonį. Šio gėrimo gaminimo būdų esama įvairių, todėl kiekvieną kartą skirtingai ruošiant kavą išgaunamas vis kitoks skonis ir aromatas. Kavą galima plikyti, virinti, naudotis vakuumo metodu ir t. t.

Pastaruoju metu daugelis tiesiog nusiperka kavos virimo aparatus ir mėgaujasi taip pagamintu gėrimu. Tačiau įsigijus tokį prietaisą nereikėtų pamiršti ir jo priežiūros, nes nuo to labai priklauso kavos kokybė. Ji nukenčia ir pilant gėrimą į nepašildytą puodelį.

Kavą galima sugadinti nesilaikant elementarios higienos. Daugelis nustemba išgirdęs, kad indą, kuriame laikoma kava, reikia reguliariai plauti. Tai tiesiog būtina, nes jos pupelėse esantys eteriniai aliejai laikui bėgant oksiduojasi. Įpylus šviežiai skrudintos kavos į neplautą indą neteks ilgai mėgautis gardžiu gėrimu.

Kad būtų skaniau ir mažiau jaustume kartumo kavai suteikiančių taninų, daugelis įsidedame cukraus ir įsipilame pieno. Tačiau žinovai tikina, jog „gera kava – tai jokio cukraus”. Jei galite gerti kavą nesaldintą, vadinasi, ji yra kokybiška ir tinkamai paruošta.

Naudingas gėrimas

Dažnai minimos neigiamos kavos savybės vis labiau užgožia jos naudą. Kalbama, kad kavos mėgėjams gresia nuolatiniai galvos skausmai ir nemiga, kvėpavimo takų ir širdies veiklos sutrikimai, menkesnis lytinis pajėgumas ar pageltusi veido oda. Tačiau dėl šių negalavimų kalta ne kava, o patys vartotojai, nežinantys visų jos subtilybių.

Viena seniausių ir geriausių savybių, kurias suteikia kava, yra žvalumas. Šis gėrimas taip pat gerina širdies ir kraujotakos darbą, gydo stiprų kosulį, mažina skausmus ir skrandžio negalavimus. Esant šaltam orui kava visuomet sušildo ir suteikia energijos. Reikėtų nepamiršti ir to, kad kiekvieną žmogų ji veikia skirtingai. Daug kas priklauso nuo individo organizmo savybių, tradicijų ir išgerto kiekio. Jeigu kavos tenka vartoti dažnai ir daug, patartina ją gerti mėgaujantis saldumynais ar kitais riebiais produktais, kurie stiprina gerąsias kavos savybes. Nereikėtų jos gerti ir esant stresui ar dideliam nuovargiui. Protingiau būtų pailsėti, nusiraminti ir tik tada pasimėgauti puodeliu skanios kavos.

Kava gena mintį

Būtent taip V.Kratulis įvardija dar vieną teigiamą kavos savybę. Pasak jo, tai suaugusių ir intelektualių asmenų gėrimas. Dviem neišsilavinusiems, vidurinės mokyklos nebaigusiems žmonėms reikėtų kalbėtis prie bokalo alaus ar butelio degtinės. Būtent taip jie ir daro. O kava yra gėrimas, kuriuo mėgaujantis diskutuojama, dalijamasi įspūdžiais ir gyvenimo patirtimi. Net arbata taip neskatina bendravimo, kaip puodelis karštos kavos. Arbata – tai tarsi psichologinis sustojimas greito ritmo gyvenimo, tačiau niekas nekviečia pasikalbėti prie arbatos. Klaidingai mano tie, kurie šiuos gėrimus stengiasi supriešinti. Tiek kava, tiek arbata turi skirtingą skonį, poveikį, naudą ir paskirtį, todėl jos netaiko viena į kitos vietą, net priešingai, papildo viena kitą. Rytą išgėręs kavos žmogus išsibudina, tampa žvalesnis, o vakare, po darbų gali ilsėtis gurkšnodamas kvapnią arbatą.

Ką vartojame, tokie ir esame

Lietuva negali pasigirti kavamedžiams auginti tinkamomis žemėmis, tačiau tai nereiškia, kad negali būti ir lietuviškos kavos. Tiesa, neturime tokių senų tradicijų kaip kitos šalys, bet laikui bėgant Lietuvoje gaminta kava gali būti ne ką prastesnė už kitų Europos valstybių produkciją. Tik tam reikia, be didelių investicijų, dar ir paklausos. Dabar visuomenėje jaučiamas vertybių perkainojimas, daugeliui svarbiausi tampa finansiniai reikalai. Žmogus, vis daugiau dėmesio skirdamas darbui, būstui ar aprangai, nebeatranda laiko sau. Tačiau V.Kratulis tikina, jog daugėja pirkėjų, kurie, paragavę kavos, jau gali atskirti arabiką nuo robustos, o tai – geras ženklas. Galbūt ateityje situacija dar labiau pagerės ir žmogus tarp visų dienos darbų atras laiko pasimėgauti sveika ir kokybiška kava.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.