Moldovos ir Austrijos medikų iš mirties nagų išplėšta Lietuvos muitinės pareigūnė Renata Takinienė pagaliau mėgaujasi namų ramybe
Europos Sąjungos (ES) sienos pagalbos misijoje Ukrainoje ir Moldovoje dalyvavusios Lietuvos muitinės pareigūnės klaipėdietės Rasos Takinienės likimas pastarąsias kelias savaites buvo prikaustęs Lietuvos dėmesį.
Moteris, tarptautinėje misijoje dalyvavusi kaip konsultantė, rugpjūčio 4-ąją Dunojaus upės uoste Reni (Ukraina) netikėtai apsinuodijo neaiškios kilmės medžiagomis. Laiku suteikus būtinąją pagalbą lietuvė moldavų medikų pastangomis buvo tiesiog išplėšta iš mirties nagų. Po sunkaus gydymo Moldovoje ir Austrijoje trečiadienio vakarą Takinienė pagaliau grįžo namo – į Klaipėdą.
Jaučia padarinius
Moteris vakar LŽ pasakojo, kad jaučiasi pakankamai gerai, tačiau retkarčiais ją dar aplanko liekamieji apsinuodijimo reiškiniai – galvos svaigimas ir migreninis skausmas.
Moldovos ir Austrijos gydytojai, kovoję dėl klaipėdietės gyvybės, neatmetė galimybės, kad apsinuodijimo padarinius ateityje muitinės pareigūnė dar pajus ne kartą. „Sakė, kad ateityje gali būti problemų su kepenimis”, – gydytojų prognozes prisiminė Renata.
Po dvi paras trukusios kelionės namo lėktuvais iš Odesos į Budapeštą, vėliau į Kopenhagą, o galiausiai į Palangą, ES misijos dalyvė tvirtino norinti tik gerai išsimiegoti.
Pati daug iškentusi klaipėdietė sakė, kad didelį stresą patyrė ir jos artimieji, iš spaudos sužinoję apie ją ištikusią nelaimę. Anot Takinienės, šešiolikmetis sūnus grįžusiai namo motinai kategoriškai uždraudė po atostogų vykti atgal į misiją.
Iki rugpjūčio pabaigos atostogausianti muitininkė sakė dar nenusprendusi, ar norėtų vykti ir tęsti jai patikėtą darbą. ES sienos pagalbos misija, trunkanti dvejus metus, dar nesibaigia, tad galutinai atsigavusiai ir pailsėjusiai muitininkei gali tekti grįžti į šalį, kur vos neprarado gyvybės.
Atėmė kojas ir rankas
Takinienė misiją prisimena geru žodžiu. Anot jos, kolegos ukrainiečiai ir moldavai imlūs naujovėms, uoliai mokosi, todėl misija, anot jos, buvusi sėkminga. Bendromis vietos ir Europos pareigūnų pastangomis buvo išaiškintas ne vienas kontrabandinis krovinys.
Nelaimės diena, pasak pareigūnės, nesiskyrė nuo kitų. Ji su kolegomis uosto krantinėje stebėjo krovos darbus. Takinienė neatskleidė, kas buvo kraunama iš baržos į laivą, nes būtent iš tos pusės pasklido nuodingi garai, vos neatėmę jai gyvybės.
Dabar moteris sakė galinti prisipažinti, kaip užuodusi naftos kvapą ir pajutusi, kad jai tarsi apmirė rankos ir kojos, išsigando. Labiausiai muitininkę išgasdino staiga pradėjusi temti sąmonė ir jausmas, kad nebegali valdyti nei rankų, nei kojų. „Išsigandau, tikrai išsigandau, kai pajutau, jog kojos nebelaiko, ir nebegaliu kalbėti”, – vakar atviravo moteris.
Beje, greta jos buvusi moldavė vertėja stiprius apsinuodijimo požymius pajuto tik kitą dieną, kai Takinienė jau gulėjo ligoninėje ir jai nuolat buvo daromos lašelinės. Lietuvė teigė girdėjusi, jog kolegės sveikatos būklė buvo blogesnė, nes jai pagalba suteikta kur kas vėliau. „Šiuo metu vertėjos būklė gera, ji gydosi namie, Kišiniove. Tą akimirką, kai vėjo gūsis papūtė, šalia buvo ir kolega suomis, bet jam nieko neatsitiko. Matyt, vyro organizmas stipresnis”, – svarstė Takinienė.
Gydė Kišiniove ir Vienoje
Apsinuodijimo būta itin stipraus, todėl leisgyvę lietuvę greta buvę kolegos nusprendė vežti ne į toliau esančią Odesą Ukrainoje, o į Kišiniovą (Moldova). Takinienė teigė, jog taip pasielgta įvertinus sunkią jos būklę. Moteriai skubiai reikėjo suteikti kvalifikuotą pagalbą.
Tarnybiniu automobiliu į Kišiniovo ligoninę atvežta pareigūnė buvo skubiai paguldyta į Toksikologijos centro reanimacijos skyrių. Čia jai tris dienas buvo daromos lašelinės. Vietos medikai diagnozavo ūmų apsinuodijimą toksinėmis medžiagomis. Vėliau austrai šią diagnozę patvirtino.
Iš Kišiniovo ligoninės į Vieną pervežta pacientė po trijų parų gydymo jautėsi geriau. Vietos medikai konstatavo, kad pirminis taikytas medikamentinis gydymas buvęs teisingas. Sparčiai sveikstanti Lietuvos pareigūnė netrukus buvo išleista iš gydymo įstaigos ir grįžo atgal į misiją ruoštis kelionei namo.
„Jie išvalė mano organizmą nuo visų toksinų, padarė visus tyrimus ir pabrėžė, kad retkarčiais turėsiu pasitikrinti sveikatą, nes apsinuodijimo padariniai gali būti juntami ir po mėnesio, ir po dviejų ar net po metų”, – pasakojo pareigūnė.
Diversiją atmeta
Dėl pareigūnų apnuodijimo Ukrainos valstybinės institucijos atlieka tyrimą, aiškinasi, iš kur atsklido nuodingi garai, pakirtę dvi moteris. Takinienė spėja, kad tai buvęs nelaimingas atsitikimas. Ji kategoriškai atmetė įtarimus, esą prieš ją galėjo būti surengta diversija.
Kaip sakė pati Takinienė, galutiniai tyrimų dėl jos apsinuodijimo rezultatai paaiškės po savaitės. Pirminiais duomenimis, toksinių medžiagų sudėtyje buvo benzolo, heksano ir toluolo.
Sulaukė palaikymo
Grįžusi namo moteris stengiasi kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Jos tėvai patyrė šoką, nes apie nelaimę sužinojo ne iš dukters, o iš pašalinių asmenų, kurie naujieną išgirdo klausydamiesi žinių.
10 metų muitinėje dirbančios moters nelaimė sukrėtė ir jos kolegas klaipėdiečius. Takinienė dėkojo visiems, parodžiusiems gerą valią, užjautusiems ir besistengusiems jai padėti sunkią valandą.
Muitininkę maloniai nustebino Moldovoje, Ukrainoje ir Austrijoje reziduojančių Lietuvos diplomatų supratimas, nuoširdus rūpestis. Moteris prisipažino nesitikėjusi tokios užuojautos ir pagalbos.
Lietuvę misijoje Ukrainoje ir Moldovoje šokiravo visur lydintis skurdas ir nepriteklius. Mieste, kuriame ji gyveno kartu su kitais misijos dalyviais, šaltas vanduo tiekiamas tik du kartus per parą – dvi valandas rytą ir tiek pat vakare. Atsigavusi ligoninėje klaipėdietė apstulbo pamačiusi ir skurdžią gydymo įstaigos aplinką – čia dėl vietos stokos pacientai buvo suguldyti ne tik palatose, bet ir koridoriuose. Sustiprėjusi Renata džiaugėsi, kad jai neteko gulėti ties praėjimu koridoriuje.
Grįžusiai namo į Lietuvą moteriai neapsivertė liežuvis vadinti civilizacija to, ką ji pamatė Moldovoje ir Ukrainoje.