Rugpjūčio 22 ir 23 dienomis Klaipėdoje ir Juodkrantėje pirmą kartą nuskambės Vladimiro Konstantinovo kūrinys „Requiem Reborn”.
Keletą vokalinių-instrumentinių kūrinių, muzikinių spektaklių sukūręs kompozitorius ir dirigentas V. Konstantinovas sakė, jog šį kartą, kitaip negu anksčiau, kūrinį rašė niekieno neprašomas.
50 minučių apimties kūrinys – akademinės ir roko muzikos derinys. „Tikiuosi, kad žodis „requiem” neatbaidys jaunimo, o roko elementai – vyresnės kartos”, – sakė kompozitorius.
Rugpjūčio 22 d. Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos Michaelsen centre (Kretingos g. 36) bei 23 d. Juodkrantės kultūros namų terasoje atliekamame kūrinyje dalyvaus Muzikinio teatro orkestras, choras, choras „Vilnius”, solistai Svetlana Konstantinova (sopranas), Gintas Litinskas (roko tenoras), Arvydas Jofė (mušamieji), Romas Malinauskas (bosinė gitara), Eugenijus Jonavičius (solinė gitara). Kūrinį diriguos pats autorius.
V. Konstantinovas pats išsirinko kūrinio premjeroje dalyvausiančius muzikantus – savo srities profesionalus. „Requiem Reborn” tenoro partiją kompozitorius rašė specialiai unikalaus balso savininką G. Litinsko. Pasirinkti muzikantai, pasak autoriaus, – kertiniai kūrinio akmenys.
„Requiem Reborn”. Kas tai?
Tai koncertinis kūrinys mišių forma, koncertiškumas jame dominuoja, todėl nesu linkęs jo vadinti mišiomis. Kūrinio struktūra atitinka tradicinį requiem su jam būdingomis dalimis, lotynišku tekstu, sakralumu muzikoje. Muzikos stilius – dviejų srovių junginys. Visada buvau įsitikinęs, kad giluma ir dvasingumas būdingi ne tik klasikai, bet nėra svetimi ir roko muzikai, kuri pasižymi taip pat ir ypatinga įtaiga. Taigi, akademinė, klasikinė ir moderni, muzika ir rokas… Pabandžiau supinti šiuos dalykus.
Kas inspiravo šį kūrinį?
Daugelis dalykų. Dažnai requiem rašomas kažkam atminti. Aš to neįvardinu. Tiesa, Juodkrantėje koncertas bus dedikuotas buvusiam Neringos merui, Seimo nariui Stasiui Mikeliui. Jis buvo mano kurso draugas, mūsų pažintis tęsėsi labai ilgai. Tačiau kūrinys buvo rašomas, kai jis dar buvo gyvas.
Requiem yra žmonių mėgstamas žanras. Specializuotose muzikos inernetinėse svetainėse, pavyzdžiui, www.requiemsurvey.org, tūkstančiai žmonių dalijasi įspūdžiais, komentuoja, jame išvardinta daugybė – apie tris tūkstančius – senųjų ir šiuolaikinių requiem. Šis žanras yra patrauklus. Keista, bet aplinkinių žmonių sąmonėje šis žanras dažnai siejamas su mirtimi. Juokas juokais, bet buvau jau ne kartą paklaustas: „Parašei requiem? Ar jau mirti susiruošei?” Atsakau – tikrai ne. Juk requiem – tai amžino gyvenimo teigimas.
Nuo paauglystės mėgstu hardroką – „Deep Purple”, „Led Zeppelin”. Jų klausausi iki šiol, tai nėra lengva muzika, tai labai įtaigi ir, svarbiausia, gili muzika. Esu įsitikinęs, kad jos elementai „Requiem Reborn” tik didina kūrinio įtaigą.
Sovietmečiu nei sakralinė muzika, nei rokas, „svetima” Vakarų muzika, nerado sau vietos. O juk žmogui reikėjo abiejų. Socialinis išlaisvėjimas – atgimimas – abiem atvėrė vartus. Ir šiuo metu man atrodo, kad muzika, tarsi atsidėkodama žmonėms už suteiktą laisvę, gali būti labai reikšminga socialiai.
Aiškiai matome dabartinės visuomenės socialinė poliarizacija: jaunimas – su savo interesais, vyresnioji karta – su visiškai kitomis idėjomis. Visa tai kelia nerimą. Nežinau, gal esu naivus, bet, manau, kad demokratiškas kūrinio stilių junginys gali sujungti kartas, sumažinti visuomenės atskirties prarają.
Kokių atsiliepimų sulaukėte apie savo kūrinį?
Yra tokia interneto svetainė www.sibeliusmusic.com su kompozitorių forumu, kuriame jie talpina savo kūrybą, komentuoja vienas kito kūrinius. Pradėjęs kurti „Requiem”, išdrįsau keletą epizodų ten įdėti. Pasipylė komentarai, atėjo asmeninių e-laiškų… Pagyros suveikė – įkinkė į darbą ir paskatino kuo greičiau kūrinį pabaigti. Net kūrinio naujas pavadinimas (anksčiau jį vadinau „Sympho Rock Requiem”) yra pasiūlytas internete.
Iš dabartinių patyrusių kompozitorių atsiliepimų atrodo, kad kūrinys yra patrauklus. Mano paauglė dukra interneto „čatuose” dalijasi mintimis su savo bendraamžiais. Jie susiranda internete kūrinio epizodus, pasiklauso ir rašo: „Būtinai ateisim.”