Naujasis politinis sezonas – rietenų mėsmalė

Kol Seimo nariai atostogauja, virš šalies politinio dangaus tvyro giedra. Ją pilkai nudažo tik liūdnos naujienos apie „Mažeikių naftos” problemas.

Tiesa, ramybė apgaulinga, nes politiniame Olimpe nėra taip ramu – parlamentinės partijos ruošiasi nuožmioms batalijoms prasidėjus rudens sesijai, kuri sudarytai keturioliktajai Vyriausybei gali būti pirmoji ir paskutinė.

„Vakarų ekspresui” politikai prognozavo, kad premjero Gedimino Kirkilo ministrų kabinetas kris iki Naujųjų metų, Seimą valdys dabartinės opozicinės frakcijos, o dėl artėjančių savivaldos rinkimų prasidės politinių migracijų metas.

Rinks opozicijos lyderį

Pirmą kartą per šią parlamento kadenciją rugsėjo 10 dieną į prasidėsiančios rudens sesijos posėdį susirinkę Seimo nariai neturės opozicijos lyderio.

Juo buvo konservatorius Andrius Kubilius, tačiau pasikeitus valdžiai, šio politiko vadovaujamos partijos frakcija nebeturi reikiamų daugiau kaip pusės mažumoje esančių parlamentarų balsų. Opozicijos lyderį teks rinkti iš naujo.

Tikėtina, kad juo vėl taps A. Kubilius arba kitas konservatorius, nes šie bei liberalų ir socialliberalų frakcijos Seime turi 47 balsus – 8 balsais daugiau, nei taip pat opozicinės liberaldemokratų bei Darbo partijos frakcijos.

Kadangi minėtoji trijulė bendradarbiauja, o konservatoriai turi daugiausia balsų, tad jiems ir atiteks teisė siūlyti opozicijos lyderį.

Grumtynės dėl postų

Politinio pranašo dovana dėl tryliktosios Vyriausybės griūties pagarsėjęs libdemų Seime vadovas Valentinas Mazuronis „Vakarų ekspresui” sakė, kad dabartinė valdančioji mažuma subyrės tarp bulviakasio ir Kalėdų.

„Dabartinė ramybė yra sąlyginė. Pirmas dalykas – Konstituciją pažeidusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano likimas. Jam mestas labai rimtas kaltinimas, ir mes šio klausimo ramybėje nepaliksime. Matome, kad vis labiau verda vidinė kova ir tarp socialdemokratų, todėl gali pakibti finansų ministro Zigmanto Balčyčio likimas. Visas problemas dėl jo sūnaus veiklos skaidrumo kelia kaip tik patys socdemai”, – svarstė parlamentaras.

Anot jo, artėjant savivaldos rinkimams politiniuose vandenyse „yra labai daug povandeninių bombų, kurios ims sproginėti”.

„Vyks kova dėl valdžios ir tarp partijų, ir partijose, ir opozicijos viduje. Neįmanomas ir joks darbas Seime, nes reikia turėti daugumą, o komitetai, komisijos priklausys opozicijai”, – sakė V. Mazuronis.

Panašios nuomonės buvo ir socialliberalas Vaclavas Stankevičius, kuris prognozavo, kad opozicinės daugumos tikrai netenkins situacija, kai mažumos atstovai vadovauja Seimo komitetams bei komisijoms.

„Rugsėjį prasidės batalijos dėl postų parlamente. Manau, kad valdžią paims opozicija”, – teigė parlamentaras.

Migracijų sezonas

Dar vienas būdingas veiksmas prieš kiekvienus rinkimus, kurio galima tikėtis šį rudenį – vadinamasis politinis turizmas. Juo naudojasi politikai, kurie dėl politinių pliusų perbėga iš vienos partijos ar frakcijos į kitą.

Pasak kalbintų Seimo narių, labiausiai turėtų „nukraujuoti” Darbo partijos frakcija, nes jos reitingai ir toliau tragiškai smunka.

Su tuo nesutinka vienas iš „darbiečių” vadovų Antanas Bosas, kuris balotiruosis rugpjūčio 26 dieną vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose.

„Kiek partijos narių perbėgo, tiek jų ir yra – daugiau gal nebyrėsime. Manau, kad valdančioji mažuma neatsilaikys iki savivaldos rinkimų – sunkiai įsivaizduoju tolesnį konservatorių ir socdemų bendradarbiavimą”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Bosas.

Anot Seimo liberalų vadovo Eligijaus Masiulio, šiais metais iš valdžios sunkiai galima tikėtis kokių nors ženklesnių darbų įgyvendinimo.

„Niekas prieš rinkimus nebandys imtis ryžtingesnių veiksmų, nes taip gali susilpninti savo partijos pozicijas, niekas nenorės priešinti visuomenės. Bus tik laviruojama bei imituojamas darbas. Fikcija virs ir bandymai iki savivaldos rinkimų įdiegti tiesioginius merų rinkimus. Dar vienas išbandymas – biudžeto tvirtinimas”, – teigė politikas.

Jis svarstė, kad konservatoriai po truputį gali pereiti į tikrąją opoziciją bei nebesilaikyti susitarimų su valdančiąja mažuma, o tai turėtų neigiamų pasekmių valstybės valdyme ir paskatintų Vyriausybės griūtį.

„Kita alternatyva – jei Darbo partijai pavyks išsirinkti didesnį autoritetą turintį lyderį, ši politinė jėga gali pakeisti valdančiojoje mažumoje Pilietinės demokratijos atstovus”, – prognozavo E. Masiulis.

Patys „darbiečiai” neatmeta tokios galimybės.

Pletkai ir mergos

Vienas radikalesnių Seimo narių Julius Veselka įsitikinęs, kad mažumos Vyriausybės subyrėjimas jokios įtakos žmonių gyvenimui neturėtų.

„Mažumos Vyriausybės suformavimas parodė, kad skirtingų ideologijų tarp konservatorių ir socialdemokratų nėra. Tik noras daryti įtaką valstybės procesams bei vienijanti kova dėl sotesnio kąsnio. Todėl niekas ir nesikeistų. Atsisakyta idealizmo ir gyvenama pinigų kultu. Šiandien didesnes galimybes apgauti turi G. Kirkilas, nes pas jį daugiau pinigų”, – samprotavo J. Veselka.

Jo manymu, didesnių skandalų rudens sesijos metu esą nebus, nes „Viktoras Uspaskichas jau nugarmėjo ir liko tie, kurie jau nuo seno gerai sutaria”.

„Pletkų bus, ginčų: kas kokią mergą turi ar kas kam kokį papildomą litą duos”, – sakė politikas.

Buvęs opozicijos lyderis Andrius Kubilius tikino, kad susitarimų su socialdemokratais bus laikomasi, tačiau koją Vyriausybės darbui kiš Darbo partija.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.