Nerasdami darbuotojų darbdaviai dairosi į trečiąsias šalis, ieškodami pigesnės darbo jėgos
Po kelerių metų Lietuvoje galbūt jau bus įprasta kai kuriose darbo vietose sutikti užsieniečius. Kol mūsų tautiečiai tebeplūsta į Vakarų Europą, dauguma darbdavių jau intensyviai ieško darbo jėgos Rytų Europoje.
Diplomas nepadėjo
Daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje gyvenantis libanietis Anvaras Najefas Delbani pastaruosius dvejus metus dirba mikroautobuso vairuotoju. Jį pažįsta nemažai kauniečių, kasdien į darbą ir namo važiuojančių 41-uoju maršrutu. Keleiviai net neįtaria, kad prieš tapdamas samdomu darbuotoju jis kažkada pats vadovavo įmonei ir mėgino kurti savo verslą Lietuvoje.
32 metų vyras neslepia, kad vairuotojo darbas nėra jo svajonių išsipildymas. Ne tam jis baigė studijas Kauno technologijos universitete, kur mokėsi Statybos ir architektūros fakultete.
Vis dėlto aukštojo mokslo diplomas nepadėjo jam gauti darbą pagal įgytą statybininko inžinieriaus specialybę. Statybų verslas tuo metu buvo apmiręs, o be to, darbdaviai gana įtariai žiūrėjo į kitatautį, neturintį jokios darbo patirties. Darbo paieškų nepalengvino ir puikiai išmokta lietuvių kalba.
„Laikas bėgo, o darbo neradau. Kadangi Lietuvoje jau buvau sukūręs šeimą, reikėjo kažkur dirbti ir išlaikyti žmoną ir sūnų”, – „Kauno dienai” pasakojo A.N.Delbani.
Taip ir nesuradęs darbo, 1999 metais Libano pilietis ryžosi imtis savo verslo. Pradėjo nuo siuvimo įmonės, į kurią pirmiausia įsidarbino, o vėliau įsigijo ir akcijų. Iš pradžių verslo reikalai klostėsi visai neblogai – atsirado užsakovų užsienyje, įmonėje dirbo apie 60 žmonių. Tačiau viena nesėkmė sužlugdė visus ateities planus. Užsakymą pateikę Danijos verslininkai pasirodė esantys nepatikimi partneriai, kurie neatsiskaitė už pasiūtą produkciją. Po tokio smūgio A.N.Delbani buvo priverstas uždaryti savo įmonę. Tuo metu užsienietis turėjo reikalų net ir su Ekonomine policija, kurios pareigūnai buvo pradėję tirti įmonės veiklą, tačiau jokie įtarimai A.N.Delbani nebuvo pateikti.
Nė vienas darbas nėra gėdingas
Vėliau Libano pilietis nutarė prekiauti kebabais. Jis nesitikėjo, kad šiame greito maisto versle teks susidurti ne tik su konkurentais, bet ir reketu. Apie šį savo gyvenimo laikotarpį A.N.Delbani kalba su nuoskauda ir kartėliu – sunku prisiminti tuos metus, kai žlugo paskutinės viltys turėti savo verslą.
„Reketininkai galvojo, kad šis verslas – aukso kasykla, todėl grasindavo man ir reikalavo mokėti pinigus. Kai grėsmė imė kilti ne tik man, bet ir mano šeimai, nusprendžiau viską baigti”, – kalbėjo pašnekovas.
Vėl prasidėjusios darbo paieškos varė jauną vyrą į neviltį. Po kelis mėnesius jam teko darbuotis kepyklose. Ėmėsi ir kepėjo, ir vadybininko darbo. Pastarosios pareigos jam patiko, tačiau nepavyko rasti bendros kalbos su darbdaviais, kurie net neskubėjo jo oficialiai įdarbinti.
„Sunku dirbti ir susitaikyti su negerovėmis, kai žinai įstatymus”, – konstatavo Libano pilietis.
Jau dvejus metus A.N.Delbani dirba vairuotoju vienoje didžiausių Kauno keleivinio transporto kompanijų. Jaunas vyras išlaikė egzaminus ir įgijo teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones bei vežioti keleivius.
Išgirdęs klausimą, ar buvusiam įmonės vadovui nebuvo sunku tapti samdomu darbuotoju, libanietis tik šypteli.
„Aš pirmiausia esu žmogus, o tik vėliau bosas ar vairuotojas. Nė vienas darbas nėra gėdingas. Man svarbiausia, kad galiu išlaikyti žmoną, sūnus, kurių jau turiu du. Be to, dirbdamas samdomą darbą aš esu ramesnis, nes žinau, kad mano šeimai niekas negresia”, – pridūrė pašnekovas ir pripažino, kad dar kartą imtis verslo tikriausiai nesiryžtų.
Nori tapti Lietuvos piliečiu
„Vairuotojo darbas yra sunkus ir atsakingas, reikia daug kantrybės, ypač kai veži keleivius. Jų visokių per dieną pasitaiko – ir piktų, ir nervingų, o tu privalai visą laiką būti mandagus. Tai nėra lengva”, – kalbėjo A.N.Delbani.
Kai kurie 41-ojo maršruto keleiviai gerai pažįsta šį vairuotoją ir į darbą važiuoja tik jo vairuojamu mikroautobusu. Pasitaiko tokių kauniečių, kurie net nestabdo keleivinio taksi, nes žino, kad jis vis tiek sustos. Jeigu grafikai keičiasi, ištikimiausius savo keleivius A.N.Delbani apie tai įspėja, ir šie neretai lukteri kelias minutes, kol atvažiuos jų pamėgtas vairuotojas.
„Mes visi esame kaip šeima. Su keleiviais pasišnekame, aptariame įvairius klausimus, pasiguodžiame”, – sakė vairuotojas.
Sunkiausia šiame darbe, anot pašnekovo, aptarnauti intensyvius maršrutus, kur mikroautobusai važiuoja kas kelias minutes. Nuo grafiko atsiliekantys vairuotojai priversti pažeisti Kelių eismo taisykles, nes antraip jiems gresia baudos už vėlavimą ir kolegų pyktis.
Šiandien A.N.Delbani yra patenkintas savo darbu, tačiau užsimena dar neradęs savo vietos gyvenime. Jis norėtų padirbėti pagal įgytą specialybę. Kadangi nuo studijų praėjo nemažai laiko, pašnekovas planuoja dar truputį pasimokyti, užsirašyti į kompiuterių kursus ir pagilinti savo žinias.
A.N.Delbani yra pateikęs prašymą gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, bet prieš tai turi atsisakyti Libano pilietybės.
Tokius prašymus jis jau yra išsiuntęs į gimtąją šalį, tačiau dėl užsitęsusio karinio konflikto nežino, kada sulauks atsakymo. Libanietis tikisi, kad Lietuvos Respublikos pasas jam suteiks daugiau galimybių dirbti šalyje, kur gyvena jau 12 metų.
Ieško darbuotojų užsienyje
A.N.Delbani turi leidimą gyventi Lietuvoje, tad jis gali ieškotis darbo tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti lietuviai. Niekam nebe paslaptis, kad vairuotojo specialybė nebetraukia būrių jaunuolių, o dauguma transporto įmonių jaučia darbo jėgos stygių.
„Vairuotojų trūksta ir krovinius gabenančioms, ir keleivius vežančioms bendrovėms. Vyresnioji karta jau savo metus atidirbo, o jaunimo nėra. Vairuotojų trūksta, nes praradome visą jų kartą”, – „Kauno dienai” teigė transporto įmonės „Lietmaz-servis” generalinis direktorius, vežėjų asociacijos „Linava” viceprezidentas Jonas Grybauskas.
Kasmet po 15-20 proc. didėja Lietuvos transporto bendrovių pervežimų apimtys, todėl įmonės galėtų įdarbinti dar daugiau vairuotojų. Vežėjai teigia mokantys ne ką mažesnius atlyginimus nei Vakarų Europoje.
„Gerai dirbantis krovininio transporto vairuotojas jau ir Lietuvoje gali uždirbti iki 2 tūkst. eurų, tačiau norinčiųjų dirbti tokį darbą nėra daug. Kitos alternatyvos neturime – tik ieškoti darbuotojų užsienyje”, – tvirtino J.Grybauskas, kurio vadovaujama įmonė taip pat šiemet įdarbino du Rusijos piliečius.
„Lietuviai vairuotojai turi aukštesnę kvalifikaciją, o užsieniečius reikia daug ko mokyti. Be to, turime įsitikinti, ar galime jiems patikėti transportą su kroviniu, todėl pirmiausia juos siunčiame Rytų kryptim. Daugelis įmonių labai atsargiai vertina galimybę įdarbinti užsieniečius. Tai didelė atsakomybė”, – aiškino „Linavos” viceprezidentas.
Imigrantų daugėja
Darbdaviams, norintiems mūsų šalyje įdarbinti užsieniečius, tenka surinkti nemažai dokumentų ir pristatyti juos darbo biržoms bei Migracijos tarnyboms.
Lietuvos darbo biržos (LDB) Užsienio ryšių skyriaus vedėja Liongina Beinoravičienė teigė, kad šiemet kur kas daugiau įmonių ieško darbuotojų užsienyje. Per visus praėjusius metus LDB išdavė 1565 leidimus dirbti Lietuvoje, o iki šių metų rugpjūčio 9 dienos jau išduoti 1508 leidimai. Iš jų beveik trečdalis buvo skirti komandiruotiems užsieniečiams, kurie į Lietuvą atvyksta pagal įmonių susitarimus, kai mūsų šalies ir užsienio valstybės bendrovės susitaria įdarbinti viena kitos darbuotojus. Tokią praktiką ypač dažnai taiko laivų statybos ir remonto įmonės, todėl neatsitiktinai pernai Lietuvoje buvo įdarbinta nemažai laivų statybos ir remonto specialistų, korpusų suvirintojų.
2005 metais pusė mūsų šalyje su leidimais įdarbintų užsieniečių dirbo gamybos įmonėse, 16 proc. – transporto bendrovėse, po 15 proc. – statybos ir paslaugų sektoriuose.
Šiemet vis daugiau darbdavių trečiosiose šalyse ieško tolimųjų reisų vairuotojų, kurių stygius ypač juntamas pastaraisiais metais. Per pirmąjį šių metų pusmetį gamybos įmonėse dirbo apie 40 proc. užsienio piliečių, 28 proc. – transporto bendrovėse, 19 proc. – statybos kompanijose, 13 proc. – paslaugų sektoriuje.
L.Beinoravičienės teigimu, šiemet, kaip ir pernai, daugiausia leidimų dirbti išduota Ukrainos piliečiams. Iš visų įdarbintųjų kas trečias – ukrainietis. Šiek tiek mažiau įdarbinta Baltarusijos gyventojų. Maždaug dešimtadalis leidimų išduota Rusijos bei Rumunijos piliečiams. Beje, pastarųjų šiemet įdarbinta daugiau nei pernai.
„Šių metų pirmąjį pusmetį dešimčia procentų mažiau atvyko užsieniečių iš Rusijos, tačiau po septynis procentus padidėjo atvykstančiųjų iš Baltarusijos ir Rumunijos”, – pastebėjo LDB atstovė.
Tikrina kvalifikaciją
Užsieniečių įdarbinimo tendencijas atspindi susiklosčiusi situacija Lietuvos darbo rinkoje.
„Šiemet nebe taip intensyviai užsienyje ieškoma laivų korpusų suvirintojų ir surinkėjų, tačiau labai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, aukštos kvalifikacijos mūrininkų bei statybos montuotojų”, – teigė L.Beinoravičienė.
Paklausiausia specialybė – tolimųjų reisų vairuotojai, kurių šiemet iš užsienio jau įdarbinta 348.
Pašnekovė akcentavo, kad leidimas dirbti Lietuvoje išduodamas tik tuo atveju, jeigu ieškomo darbuotojo nerandama tarp mūsų šalies piliečių.
„Pirmiausia darbdavys turi paskelbti tokio darbuotojo paiešką teritorinės darbo biržos ribose. Jeigu matome, kad ieškomą specialistą galima surasti Lietuvoje, leidimo neišduodame. Ir tik tuomet, kai į šią laisvą darbo vietą per mėnesį neatsiranda tinkančių dirbti mūsų šalies piliečių, leidžiame įdarbinti užsienietį”, – aiškino LDB atstovė.
Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai pageidauja į aukštas pareigas įdarbinti vos vidurinį išsilavinimą įgijusį asmenį. Tuomet jų prašoma įrodyti šio darbuotojo profesinę kvalifikaciją. Daugumoje atvejų reikalaujama, kad užsienietis turėtų kuo aukštesnę kvalifikaciją.
Darbdaviai, kreipdamiesi į Lietuvos darbo biržą, dažniausiai prašo užsieniečius įdarbinti dvejiems metams – maksimaliam teisės aktuose numatytam laikotarpiui. Šiuo metu rengiamas naujas aprašas, kuriame bus numatyta išimtis, ir darbdavys turės teisę prašyti leidimą dirbti pratęsti dar dvejiems metams.
Procedūros užtrunka
Lietuvos darbo biržos (LDB) Užsienio ryšių skyriaus vedėja teigė, kad verslininkų priekaištai, esą užsieniečių įdarbinimo procedūros yra itin nelanksčios ir sudėtingos, nėra pagrįsti. Šį procesą reglamentuoja su ES direktyvomis suderinti teisės aktai, kurie numato, kad LDB leidimą turi išduoti per 2 mėnesius, o Migracijos departamentas leidimą gyventi mūsų šalyje – per 6 mėnesius.
„Viskas priklauso nuo padėties darbo rinkoje. Jeigu darbdavys anksčiau įregistruoja laisvas darbo vietas ir neranda darbuotojo, tai leidimai išduodami greičiau. Tačiau jeigu kyla įtarimų, kad ieškomas specialistas gali būti surastas Lietuvoje, teritorinės darbo biržos vykdo intensyvias paieškas”, – teigė L.Beinoravičienė
Asociacija „Linava” prieš kelis mėnesius pasiekė, kad užsieniečių įdarbinimo vairuotojais procedūros būtų sutrumpintos. Vežėjų iniciatyva buvo parengta supaprastinta procedūra, leidžianti greičiau įdarbinti trečiųjų šalių tolimųjų reisų vairuotojus Lietuvos įmonėse. Pagal ją trečiųjų šalių tolimųjų reisų vairuotojams, atvykstantiems dirbti į Lietuvos įmonę, vykdančią tarptautinius krovinių vežimus, išduodamos daugkartinės ilgalaikės vizos, galiojančios iki 1 metų, nereikalaujant leidimo laikinai gyventi.
Šiemet iki rugpjūčio pirmosios savaitės Kauno darbo birža jau gavo 16 įmonių prašymus įdarbinti užsieniečius. Buvo išduoti leidimai įdarbinti 129 komandiruotus darbuotojus ir 43 užsieniečius, dirbsiančius pagal darbo sutartis. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Moldovos. Buvo atvykėlių iš Tadžikijos, Kinijos, Izraelio, Gruzijos. Kaip ir minėta, dažniausiai darbdaviai pageidavo įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojus ir statybininkus.
Kauno darbo biržos užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje konsultantė Birutė Sarpalienė pripažino, kad šios procedūros nėra paprastos ir užtrunka, visus dokumentus reikia išversti ir patvirtinti pas notarą. Ypač ilgai užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, prieš išduodamas leidimą gyventi Lietuvoje. Be to, kai kuriems darbdaviams, sutvarkiusiems visus dokumentus, tenka nusivilti, nes po kurio laiko paaiškėja, kad darbuotojas nepateisino dėtų vilčių.