Vieną dieną robotai padės senoliams ir neįgaliesiems

Tarsi cirko akrobatas pusantro metro ūgio „Ballbot” robotas sėkmingai išsilaiko stovėdamas ant didelio rutulio ir šiek tieks svyrinėdamas važinėja po laboratoriją.

Kai kurių ekspertų nuomone, robotai, panašūs į „Ballbot”, vieną dieną galės padėti ar paprasčiausiai lydėti senyvo amžiaus žmones bei neįgaliuosius, kurių JAV vis daugėja. Johnso Hopkinso universiteto mechaninės inžinerijos profesoriaus Louiso Whitcombo teigimu, žmonės gerai sugeba gaminti mašinas, kurios skaičiuoja ar žaidžia šachmatais, tačiau jiems prastai sekasi gaminti mašinas, galinčias bendrauti fiziškai, t.y. padedančias dirbti.

„Carnegie Mellon” universiteto profesoriaus Ralpho Holliso sukurtas „Ballbot” atspindi naują žmogiškų robotų evoliucijos kryptį. Ši sritis labai sparčiai tobulėja Japonijoje ir Korėjoje, kur sparčiai senstanti visuomenė gali pradėti reikalauti labai daug jaunesnių sveikatos priežiūros darbuotojų pastangų. Tokie robotai – labai vertinga investicija į ateitį, nes greitu laiku ši įranga gali tapti labai paklausi. Pavyzdžiui, tokie robotai gebėtų padėti nukritusiam ir negalinčiam atsistoti pacientui – jie paprasčiausiai iškviestų pagalbą ir stebėtų ligonio būklę iki ji atvyks.

Didžiausias „Ballbot” roboto privalumas tas, kad jis neturi kojų. Riedėdamas ant rutulio, jis gali bet kuriuo metu nesisukdamas pakeisti judėjimo kryptį. Toks judėjimo būdas „Ballbot” leidžia sėkmingai manevruoti nedidelėje erdvėje, kurioje daug įvairių kliūčių, pavyzdžiui, namuose. Be to, kitaip nei vaikščiojantys robotai, „Ballbot” pastumtas gali geriau išlaikyti pusiausvyrą.

Pasak R. Holliso, dauguma statiškai stabilių robotų balansuoja ant ratų, pritvirtintų prie jų pagrindo. Robotui „augant” pagrindas turi didėti, kad didesnis įrenginys išlaikytų pusiausvyrą, todėl dažnai tokie robotai tampa sunkūs ir nepaslankūs mažose erdvėse. Be to, žmogaus ūgio robotai, turintys rankas, dažnai būna dar nestabilesni.

Žinoma, R. Hollisas pripažįsta, kad jo pasirinkta dinaminio stabilumo schema taip pat turi trūkumų. „Ballbot” balansuoja ant rutulio, todėl nenorėdamas nukristi jis turi nuolat skaičiuoti savo poziciją. Kaip ir žmogus, praradęs sąmonę, „Ballbot” robotas nukris išsijungus jo valdymo kompiuteriui. Tačiau aktyvios dinaminio stabilumo sistemos nėra naujovė. Pavyzdžiui, tokios sistemos yra naudojamos naujausiame F-22 naikintuve, kuris taip pat yra dinamiškai, o ne statiškai stabilus. Išsijungus šio lėktuvo borto kompiuteriui, pilotui liktų tik katalpultuotis, nes suvaldyti lėktuvo be kompiuterio jis negalėtų.

Tiesa, ar pavyks iki galo realizuoti šią technologija ir „Ballbot” pagalbininkai taps realybe, R. Hollisas sako dar nežinąs, tačiau jis linkęs bandyti ir žiūrėti, kas iš to išeis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.