Kaunietiškas aukso veršis

Už 15,5 milijono litų paskolą miesto valdininkai įsipareigojo sumokėti net 26 milijonus litų palūkanų

Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas prieš keletą dienų pareikalavo, kad Vidaus audito skyrius atliktų tyrimą dėl Aleksoto tilto transporto mazgo koncesijos sutarties. Jo teigimu, kol kas per anksti kalbėti apie išvadas, tačiau neatmetama galimybė, jog artimiausiu metu bus kreiptasi ir į prokuratūrą.

„Kalbame ne apie vieną ar du milijonus litų. Savivaldybė gali prarasti apie 20 milijonų litų”, – vakar teigė A.Keserauskas.

Minimos įspūdingos sumos

Kauno politikai praėjusių metų vasarą pritarė, kad su bendrove „Kamesta” būtų pasirašyta Aleksoto tilto transporto mazgo koncesijos sutartis. Jau tada kilo ginčų, kad šio sandorio vertė gali būti dirbtinai išpūsta. Tačiau 24 miesto Tarybos nariai jai pritarė ir tik vienas susilaikė. Tuomet į sprendimą įrašyta, kad sandorio vertė negali viršyti 59 milijonų litų.

Savivaldybės administracijos direktorius A.Keserauskas vakar patvirtino, kad bendrovei avansu sumokėta 6,9 milijono litų. Dar 15,5 milijono litų „Kamesta” pasiskolino iš banko „DnB Nord” Kauno filialo.

Pagal pasirašytą sutartį per 25-erius metus bankui būtų sumokėta net 26 milijonai litų palūkanų.

„Noriu išsiaiškinti viską nuo pradžios: kas inicijavo, kas pasirašė ant dokumentų, kas juos vizavo ir t.t. Galimi du variantai: arba tai buvo kažkieno interesai, arba tai padaryta dėl visiško Savivaldybės darbuotojų nekvalifikuotumo. Jeigu bus nustatyta, kad tai padaryta sąmoningai, kreipsiuosi į prokuratūrą”, – tvirtino A.Keserauskas.

Preliminariais apskaičiavimais, jeigu analogišką paskolą būtų ėmusi Savivaldybės administracija, per 25-erius metus reikėtų sumokėti ne 26, o 7 milijonus litų palūkanų.

Tyrimą žada atlikti operatyviai

„Mes jau gavome direktoriaus pavedimą ir nemanau, kad šis tyrimas ilgai užtruktų. Kol kas nenorėčiau kalbėti apie jo eigą. Tačiau žinant, apie kokią sumą kalbame, sunkoka patikėti, kad galima tiesiog suklysti”, – sakė Vidaus audito skyriaus vedėja Stasė Rožukienė.

Savivaldybės administracijos direktorius kol kas taip pat nesiryžo įvardyti valdininko, dėl kurio kaltės Savivaldybė gali prarasti apie 20 milijonų litų. „Kalbėjausi su „Kamestos” atstovais. Jie patvirtino, kad iš banko gautą pasiūlymą pateikė Savivaldybės administracijai. Šioje istorijoje bendrovės nereikia kaltinti, nes jie prie šių pinigų net neprisiliestų. Dabar noriu išsiaiškinti, ar iš banko pasiūlymą gavę valdininkai atliko ekspertizę”, – teigė A.Keserauskas.

Miesto politikams sprendimo projektą dėl Aleksoto tilto transporto mazgo koncesijos sutarties pristatė Ekonomikos departamento direktorius Alvydas Gineitas. Vakar jis nebuvo linkęs prisiimti atsakomybės. „Finansinę sutarties dalį turėjo tikrinti Finansų skyrius. Daugiau nieko nenorėčiau komentuoti”, – sakė direktorius.

Šiuo metu atostogaujantis Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius nustebo, išgirdęs jam metamus kaltinimus. „Nei kas mums su banku susijusius sutarties dokumentus pateikė, nei prašė, kad juos įvertintume”, – teigė vedėjas.

„Kauno dienos” duomenimis, šio sandorio finansinę analizę atliko to paties banko, kuris ir suteikė paskolą, specialistai.

Sutartį žadama nutraukti

A.Keserauskas vakar neslėpė, kad jau ieškoma būdų, kaip minėtą sutartį nutraukti ir sutaupyti apie 20 milijonų litų. „Apie tai kalbėjomės ir su „Kamestos” atstovais. Galėtume atsiskaityti už jau atliktus darbus, o vėliau pati Savivaldybė imtų paskolą arba lėšos būtų numatytos miesto biudžete. Taip išvengtume brangių banko paslaugų”, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius.

Paklaustas apie M.K.Čiurlionio tilto transporto mazgo koncesijos sutartį, direktorius teigė, kad šiuo atveju politikams buvo pateikta visa informacija. „Atskyrėme statybos ir finansinius kaštus. Šio objekto vertė – 80 milijonų litų, o finansiniai kaštai – 45 milijonai litų. Pateikėme ir ekspertų išvadas, kad tai tinkamas pasiūlymas”, – tvirtino A.Keserauskas.

Vakar direktorius užsiminė ir apie tai, kad žada išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis „DnB Nord” banke atidarytos visos Savivaldybės administracijos sąskaitos. Jis neatmetė galimybės skelbti konkursą ar apklausą ir išsiaiškinti, ar kiti bankai nesiūlo palankesnių sąlygų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.