„Esu laimingas žmogus. Myliu gyvenimą ir manau, kad jis, nors ir labai nelengvas, yra be galo įdomus”, – apie save kalba jaunoji rašytoja Teklė Kavtaradzė. Vos šešiolikos sulaukusi mergina neseniai tapo dar laimingesnė – liepą knygynuose pasirodė jos pirmoji knyga „Nespalvota”.
Devintą klasę Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinėje mokykloje šiemet baigusiai Teklei rašymas – ne tik atgaiva, pramoga, mokymasis, bet ir vienas iš jos gyvenimo variklių. Nuo mažų dienų daug skaitanti vilnietė pati sėdo rašyti būdama vienuolikos metų. Bet iš pradžių, pasak pačios Teklės, tai buvo veikiau mėgdžiojimas, o ne pačios kūryba. „Mėgdžiojau turbūt dėl to, kad tiek daug esu skaičiusi”, – svarsto Kavtaradzė.
Gruziniško kraujo turinti Teklė savo bendraamžius pranoko ne tik sugebėjimu iki pabaigos parašyti romaną, bet ir tuo, jog nepabūgo nunešti jį į leidyklą. „Knygą išleisti paskatino mama, nes jos kolega dirba leidykloje – jis patarė, kam galiu parodyti savo kūrinį”, – pasakojo mergina.
„Po blogumo visada ateina gėris”
Teklės Kavtaradzės romane „Nespalvota” pasakojama apie sudėtingą keturiolikmetės gyvenimą, apie jos meilę mamai. „Pats knygos pavadinimas nusako, koks nespalvotas, be džiaugsmo yra pagrindinės herojės gyvenimas”, – kalbėjo Teklė. Vis dėlto kūrinio pabaigoje veikėjos likimas po truputį įgauna spalvų. „Tuo savo skaitytojui noriu pasakyti, kad po blogumo visada ateina gėris”, – paaiškino autorė.
Paklausta, ar knygos herojė yra artima pačiai rašytojai, Teklė atsakė, jog pagrindinė veikėja yra tikra jos priešingybė: „Gal ir galima rasti situacijų, kuriose ir aš būčiau pasielgusi taip pat kaip ji, bet jos paveikslą stengiausi kurti kuo nepanašesnį į savąjį”, – tikino moksleivė. Knygos siužetas – taip pat vien tik merginos fantazijos, visi faktai ir veikėjai išgalvoti.
Kavtaradzė sakė, jog išleidusi knygą ji sulaukė ne tik pagyrų, bet ir kritikos: „Beveik kiekvienas perskaitęs pasako ir kas patiko, ir kas ne”. Nors mergina teigė esanti pasiruošusi kritikai ir netgi prašanti jos, prisipažino, jog kartais reaguojanti kiek per jautriai.
Rašo antrą knygą
Vidurvasarį pasirodęs Teklės kūrinys „Nespalvota” – tai tik jos kūrybinio kelio pradžia. Pagyros ir jaunosios rašytojos vardas neleido jai gaišti laiko tuščiai. Šešiolikmetė netrukus baigs antrąją savo knygą. „Nežinau, ar leidykla norės ją leisti, bet aš norėčiau – šįkart rašau, kad ją išleistų”, – pasakojo mergina. Antrasis romanas, pasak autorės, linksmesnis už pirmąjį, bet ir jame yra visko – ir džiaugsmo, ir liūdesio. Romano veiksmas sukasi apie pagrindinį veikėją – vaikiną.
Daug laiko rašymui skirianti Teklė tikino, kad ir mokslams jo lieka: „Mokytis man nėra labai įdomu, bet mokykloje sekasi normaliai”.
Ateitį nori sieti su teatru
Merginos teigimu, rašymas nėra vienintelė jos aistra. Ji mielai eina į teatrą, žiūri filmus, skaito daug knygų. Be to, Teklė lanko dramos būrelį Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. „Mėgstu kuo įvairesnius vaidmenis”, – prisipažino jaunoji kūrėja. Ateityje ji norėtų susieti savo gyvenimą su teatru – tapti aktore arba režisiere. „Bet tai nereiškia, kad neberašyčiau”, – suskubo pridurti Teklė. Ji prisipažino besižavinti režisierių Oskaro Koršunovo, Jono Vaitkaus darbais.
Veikli mergina vis dėlto nemano esanti aktyvistė: „Išreikšti save stengiuosi tik tam tikrose srityse, kurios man patinka – nesu iš tų mokyklos aktyvisčių, kurios visur dalyvauja.
Teklei nėra blogų knygų
Daug skaitanti Kavtaradzė vangiai vardijo savo mėgstamiausius rašytojus: „Sunku pasakyti, kurį autorių labiausiai mėgstu, jei visų esu skaičiusi tik po keletą knygų”. Bet gerą įspūdį merginai paliko pastaruoju metu itin populiaraus brazilo Paulo Coelho kūriniai. „Kvaila, bet nemėgstu sakyti, jog man Coelho patinka vien dėl jo populiarumo”, – sakė Teklė. Jos mėgstamiausiųjų sąraše taip pat yra vokiečiai Heinrichas Belis, Benjaminas Lebertas, lietuvių poetas Tomas Venclova.
Labiausiai romano „Nespalvota” autorė sakė nemėgstanti padėti į šalį nebaigtų skaityti knygų – stengiasi visas iki galo perskaityti. „Juk sakoma, kad nėra blogų knygų, yra tik netinkamas laikas”, – įsitikinusi pašnekovė.
Patvariausias ramstis – šeima
Paklausta, kur pasisemia laimės, šešiolikmetė mergina atsakė, jog pirmiausia – šeimoje: „Kai žmogaus šeimoje sudėtingi santykiai, tai apsunkina visą gyvenimą, o mano atveju taip nėra”. Ji pasakojo gyvenanti su mama ir sese – abi labai šaunios: „Mama – psichologė, gal dėl to ji tokia gera, o su sese sutariame dėl to, kad domimės tais pačiais dalykais”, – kalbėjo Teklė.
Laimės talentingai merginai suteikia ir ją supanti aplinka – įdomūs, meniški žmonės, šaunūs draugai. „Laimingas žmogus tas, kuris yra ten, kur nori būti, daro tą, ką nori daryti, ir yra toks, koks nori būti”, – tiki Teklė.