Išsiskyrę tėvai pretenduoja į savo teises

Britų organizacija „Tėčiai už teisingumą“ neužleidžia savo pozicijų, nors sausį ją bandyta paskelbti neteisėta.

Paskutinį įžeistų tėvų išsišokimą ne per seniausiai teko stebėti visai Didžiajai Britanijai. Tiesioginės televizijos laidos „Nacionalinė loterija“ transliacijos metu tėvai įsiveržė į studiją ir tiesioginiame eteryje surengė „ekspromtą“.

Policijoje, kuri sulaikė išsišokėlius, tėčiai pareiškė, kad kiekviena santuoka ir vaiko gimimas britų vyrams – taip pat loterija, kadangi nėra jokios garantijos, kad jie ateityje galės auginti ir auklėti savo vaikus.

Kaip aiškino grupės „Tėčiai už teisingumą“ atstovas ponas Geris Berčas, Didžioji Britanija Europoje užima antrąją vietą pagal vaikų ir jaunimo nusikalstamumą. Ir didžioji dalis šių vaikų – iš nepilnų šeimų!

Tačiau kaip tėvas gali kontroliuoti savo sūnų ar dukrą, kaip jis gali būti jo autoritetu, kai jam net neleidžiama matytis su vaiku? Vaikai auga šeimose, kuriose dažniausiai patėviai keičia vienas kitą.

Savo pirmąją akciją tėčiai surengė 2002 m. gruodį, kai du šimtai Kalėdų Senelių „atakavo“ lordo kanclerio rezidenciją ir blokavo ją valandai.

Šventojo Valentino dieną 2004 m. tėčiai, pasipuošę Elvio Preslio kostiumais, Šeimos reikalų instituto prezidentui bandė padovanoti penkių metrų pripučiamą širdį.

Tais pačiais metais Tonio Blero kalbos metu premjeras buvo apmėtytas miltų pripildytais prezervatyvais.

Du tėčiai aktyvistai, pasidabinę Betmano ir Robino kostiumais, surengė spektaklį prie karalienės rezidencijos. Vienas Betmanas sugebėjo įsiropšti į Bekingemo rūmų balkoną.

Betmanas ir Robinas taip pat 3 dienas praleido ant Londono karališkojo teismo pastato stogo.

2005 m., užsidėję Tonio Blero kaukes su jo įžymiąja šypsena, ant teismo stogo britų teisingumą paskelbė blogiausiu pasaulyje.

Kasdien 650 britų berniukų ir mergaičių tampa vaikais iš nepilnos šeimos. Per pastaruosius 10 metų teismo sprendimų, įgaliojančių motinai leisti tėvui matytis su savo vaiku, išaugo 100 proc.

Tačiau 50 proc. iš šių nutarimų nevykdoma. 40 proc. tėčių praranda ryšį su vaikais per 2 metus nuo skyrybų.

Prancūzijoje „La fete des peres“ (tėvų šventė) švenčiama trečiąjį birželio sekmadienį, po Motinos dienos, kuri minima paskutinį gegužės sekmadienį.

Tėvų dieną įprasta gyviems tėvams dovanoti raudonas rožes, o išėjusiems Anapilin – baltas. Čia išsiskyrę tėčiai į savo tėvų teises pretenduoja lygiai taip pat kaip motinos. Ir teismas su jais visiškai solidarus.

Variantas „pagimdyti sau“ galimas tik netekėjusiai moteriai, deklaruojančiai apie savo statusą iki gimdymo. Beje, jei tėvas nesutinka su tuo, kad ji nori viena auginti vaiką, jis gali visiškai realiai per teismą siekti savo teisių.

Skyrybų atveju vaikas gyvena dviejuose namuose, pavyzdžiui, darbo dienomis – su mama, savaitgaliais – su tėvu arba po pusmetį su kiekvienu. Tačiau dažnai išsiskyrę tėvai gyvena skirtinguose miestuose.

Žinoma, mažam žmogučiui geriausia būtų gyventi vienuose namuose, savo kambaryje, eiti į vieną mokyklą, bendrauti su tais pačiais draugais…

Žiūrėdamas į vaiką, kuris žengia pirmuosius žingsnius, supranti, jog visiškos laimės pojūtis atsispindi jo veide, kai jis už vieno piršto įsikibęs į mamą, už kito – į tėtį.

INSEE (Nacionalinės statistikos ir ekonominių tyrimų institutas) duomenimis, 17 proc. prancūzų šeimų vaikas gyvena su vienu iš tėvų, 14,5 proc. tai – motina. Garsiausia iš jų – prezidento duktė Klod Širak.

Vienas iš garsiausių vienišų tėčių – Alenas Delonas, kurį paliko žmona, aktoriui patikėjusi auklėti sūnų Rabjeną ir dukterį Anę. Delonas nesiskundžia, jis laimingas…

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.