Tuo metu, kai Virgilijus Alekna sektoriuje šeštadienį rengėsi paskutiniam metimui, Geteborgo „Ullevi” stadione lietus akimirksniu aprimo.
Ir vėl staiga pliūptelėjo su dviguba jėga – tarsi pasveikindamas Europos čempioną.
Jau žengdamas į šlapią bei slidų sektorių ir rengdamasis šeštajam bandymui V.Alekna žinojo, kad rezultatas nebesvarbus.
Geteborgo „Ullevi” stadione Lietuvos disko metikas įgyvendino savo svajonę ir tapo pirmuoju nepriklausomoje Lietuvoje Europos lengvosios atletikos čempionu. V.Aleknos pergalę lėmė pirmasis bandymas – 68 m 67 cm.
„Iškart uždėjau leteną ant aukso, kad visi žinotų, kieno jis”, – vėliau, nusiplovęs prakaitą, išdalijęs interviu, atidavęs duoklę dopingo kontrolei ir palengva gurkšnodamas alų, juokėsi 34 metų lengvaatletis.
Europos čempiono auksas lietuviui buvo įteiktas vakar.
Tūkstančiai „Ullevi” arenoje susirinkusių žiūrovų stovėdami klausėsi V.Aleknos garbei skambančio Lietuvos himno.
Vietas šalia lietuvio ant garbės pakylos užėmė estai: antras buvo Gerdas Kanteris, trečiuoju metimu diską nuskraidinęs 68 m 3 cm, trečias – Aleksandras Tammertas, kuris irgi trečiuoju bandymu numetė įrankį 66 m 14 cm.
Jau pirmuoju metimu užsitikrinęs aukso medalį, vėliau V.Alekna buvo stabilus: 67 m 63 cm, 67 m 34 cm, 67 m 37 cm, 67 m 33 cm, 66 m 57 cm.
„Mečiau stabiliai, bet vidutiniškai”, – nusišypsojo dukart olimpinis ir tiek pat sykių pasaulio čempionas V.Alekna, kuris neslėpė, jog Europos pirmenybėse tikėjosi ir norėjo įveikti 70 m ribą.
Spėjimas – teisingas
Praėjusį ketvirtadienį V.Alekna privertė pasijaudinti sirgalius – per atrankos varžybas jis tik paskutiniuoju bandymu prasiskynė kelią į finalą.
„Kitą kartą taip nesijaudinkite, pasiskambinkite iš vakaro ir pasakysiu, kaip bus”, – Geteborgo „Radisson SAS” viešbučio bare, kuriame užvakar vyko Europos čempiono pagerbtuvės, pokštavo V.Alekna.
„Iš karto pasakiau, kad Virgis laimės pirmuoju bandymu”, – pranašišką spėjimą prisiminė disko metiko masažuotojas Zigmas Živatkauskas.
„Jei būčiau metęs tiek, kiek pranašavai, būčiau užėmęs tik antrąją vietą”, – masažuotojui mirktelėjo čempionas.
Nekėlė rimto pavojaus
Iki Europos pirmenybių aukso V.Alekna užvakar ėjo susikaupęs ir garantuotas dėl savo sėkmės – nė vieno nereikalingo judesio, be nervingų sukimų ratu kaip G.Kanteris.
Antrąją vietą užėmęs pagrindinis lietuvio varžovas tik per plauką nepasitraukė iš varžybų po pirmųjų metimų.
Trečiuoju bandymu esto mestas diskas garantavo ne tik galimybę tęsti varžybas, bet – kaip paaiškėjo vėliau – ir sidabrą.
Likę trys G.Kanterio metimai buvo nesėkmingi, nes diskas atsitrenkė į apsauginį sektoriaus tinklą.
Todėl rengdamasis paskutiniam bandymui V.Alekna žinojo, kad jau tapo Europos čempionu.
„Sektoriuje reikia vadovautis galva, o ne jėga. Jei Virgiui būtų reikėję, jis būtų numetęs dar daugiau”, – aukštai tribūnose V.Aleknos pasirodymą stebėjęs Z.Živatkauskas neabejojo, kad lietuvis taps čempionu.
„G.Kanteris penktadienį mane patikino, kad antruoju metimu laimės Europos čempionato auksą. Kaip norėčiau aš jį dabar sutikti”, – kvatojosi Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės treneris Aleksas Stanislovaitis.
Pasveikino ir premjeras
Išvykdamas į „Ullevi” stadioną kovoti dėl aukso, V.Alekna viešbutyje paliko mobilųjį telefoną. Grįžęs aptiko daugybę sveikinimo žinučių ir neatsakytų skambučių.
Pirmasis disko metiko skambutis buvo Vilniuje per televizorių varžybas žiūrėjusiai šeimai – žmonai Kristinai ir sūnums Mykolui bei Martynui.
Netrukus V.Alekną telefonu pasveikino ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Visą vakarą, kol Europos čempionas viešbučio bare klausėsi sveikinimo kalbų, jo mobilusis telefonas nesiliovė skambėti.
Paprastai santūrus ir emocijų nerodantis disko metikas nepaliovė šypsotis. „Dabar mano kolekcijoje yra visi trokštami medaliai”.
Norėjo mesti toliau
– Ar tikėjote, kad pirmasis metimas garantuos jums auksą? – „Lietuvos rytas” paklausė V.Aleknos.
– Ramus tikrai nesijaučiau. Juolab kad šiais metais visos mano varžybos klostėsi taip, jog geriausią rezultatą pasiekdavau paskutiniu bandymu. Kažko panašaus tikėjausi ir dabar.
Bet lietus ir įtampa daro savo.
– Per paskutinį bandymą turbūt jau nepersistengėte?
– Norėjau mesti toliau. Bet sektoriuje negalėjau suktis taip greitai, kaip norėčiau.
Turėjau saugotis, kad nepaslysčiau ir negaučiau traumos.
Stebėjo varžovo metimą
– Ar stebėjote šeštąjį G.Kanterio bandymą?
– Mačiau. Viena akimi stebėjau, kas ten vyksta. Tačiau Gerdo situacija buvo sudėtinga.
Suprantu, kad G.Kanteris norėjo aukso medalio, tačiau sektorius buvo slidus, lijo lietus, todėl ne taip lengva numesti diską daugiau kaip 68 metrus.
– Per paskutinius tris bandymus G.Kanterio mestas diskas atsitrenkė į tinklą. Estui kliudė lietus ar jaudulys?
– Tik lietus. Gerdui iš viso nesisekė mėtyti. Tik vieną sykį jo paleistas diskas skriejo pakankamai toli. Jei ne šis metimas, G.Kanteriui būtų visai liūdna.
Šaunuolis, kad jis pasiekė tokį rezultatą, nes galėjo iš viso nieko nelaimėti.
Patarinėjo vienas kitam
– Per varžybas kažką aptarinėjote su A.Tammertu.
– Kalbėjomės, kaip mesti. Vienas kitam patarinėjome.
Klaidos iš šalies geriau matyti, todėl apie jas ir pasišnekėjome.
– Tikėjote, kad ant garbės pakylos stovės tik Baltijos šalių disko metikai?
– Tikėjausi. Aleksandras geros formos, nors ilgai gydėsi traumą ir nedalyvavo varžybose. Tačiau tai jam buvo naudinga, nes pailsėjo ir Europos čempionate puikiai jautėsi. O Gerdas nuo pradžių buvo pagrindinis mano varžovas.
Trofėjų dar negana
– Ar šis Europos čempionatas jums kuo nors išskirtinis?
– Tai pagrindinės metų varžybos, tad atsakingai joms rengiausi, nes norėjau gerai pasirodyti.
Dabar kaip žemyno čempionas pakliuvau į Europos rinktinę ir rugsėjį Atėnuose dalyvausiu kas ketverius metus rengiamose pasaulio taurės varžybose.
1998 metais Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) esu laimėjęs pasaulio taurę ir norėčiau dar vienos.
– Turite po du olimpinius ir pasaulio čempiono, vieną Europos čempiono medalį. Kas toliau?
– Kitąmet Japonijoje – pasaulio čempionatas. Reikėtų pradėti pratintis prie minties, kad galiu būti triskart planetos čempionu.
Namo – po kelių dienų
– Ko jūs dabar labiausiai trokštate?
– Namo. Tačiau nepavyks grįžti taip greitai, kaip norėčiau.
Iš Švedijos vykstu tiesiai į Taliną. Ten antradienį dalyvausiu varžybose, o trečiadienį pirmu reisu pagaliau skrisiu į Vilnių.
Bet galbūt nerašykite apie Estiją. Gal ten dar nelaimėsiu (šypsosi).
Taline vyksiančiose varžybose dalyvaus visi pajėgiausi diskininkai.
Dvejopi esto jausmai
Kai „Ullevi” stadione disko metimo varžybose užvakar buvo likę vos du metimai – G.Kanterio ir V.Aleknos, trečiąją vietą jau iškovojęs A.Tammertas nežinojo, už ką sirgti.
Estui tarsi norėjosi persiplėšti pusiau.
„Tai buvo paskutinė galimybė šiame čempionate Estijai iškovoti auksą.
Kita vertus, Virgis yra mano bičiulis, o su Gerdu bendraujame tiktai stadione”, – jį apėmusius dvejopus jausmus prisiminė nuolatinis V.Aleknos treniruočių partneris A.Tammertas.
Sulaukęs savo eilės sveikintojų būryje estas paspaudė lietuviui ranką ir pasakė: „Šaunuolis. Tu tai padarei!”
Į rekordą nusitaikė trise
Ranką V.Aleknai paspaudė ir G.Kanteris.
Tačiau vėliau, per spaudos konferenciją, įgėlė lietuviui.
Kai Europos čempiono paklausė, ar jis kada nors pagerins pasaulio rekordą, V.Alekna lakoniškai atsakė: „Aš per daug pavargęs, kad apie tai kalbėčiau. Gal ir pagerinsiu. Bet ne dabar – vėliau”.
G.Kanteris įsikišo: „Jeigu jis nepagerins – aš pagerinsiu!” A.Tammertas viską nuleido juokais: „Jei jie abu nepagerins, šio reikalo imsiuosi aš”.