Lietuvoje nugyventi 48 metai. Išauginti du vaikai. 1992-aisiais įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis.
Šiurpios 1991 metų sausio 13-osios liudijimai iš tuomet sovietų kariškių užimtos Lietuvos televizijos, aprašyti specialiai šiems istoriniams įvykiams skirtoje knygoje.
Ar toks žmogus turi teisę būti Lietuvos pilietis? Lietuvos valstybė JAV pilietybę įgijusiai Svetlanai Brazienei pasakė: „Ne”. Ir tuomet, kai ji prašė palikti turėtą pilietybę, ir tuomet, kai tikėjosi ją atgauti bent išimties tvarka.
„Jaučiuosi taip, lyg būtų nubrauktas visas mano gyvenimas, o valstybė, kuri yra mano tėvynė, būtų abejingai atsukusi man nugarą”, – nuoskaudą liejo 60-metį šįmet švęsianti S.Brazienė.
Turės išvažiuoti iš Vilniaus
Ši moteris netrukus bus priversta palikti Vilnių. Baigiasi trijų mėnesių terminas – tiek JAV pilietybę turintiems asmenims leidžiama būti Lietuvoje.
„Man trijų mėnesių nepakanka. Turiu begales reikalų ir sumanymų, kuriuos noriu įgyvendinti, bet turiu iškeliauti, nes Lietuvos pilietybės neturiu, o visi mano prašymai buvo be žodžių atmesti”, – neslėpdama nusivylimo pasakojo buvusi ilgametė Lietuvos televizijos režisierė.
Sėkmė loterijoje pavirto bėda
Jeigu S.Brazienė būtų žinojusi, jog netikėtai išlošta žalioji kortelė atskirs ją nuo Lietuvos, nebūtų ja pasinaudojusi.
„Geriau jau būčiau 50-metė bedarbė. Bet prieš 11 metų atrodė, kad sunkiu laiku likimas įdavė į rankas galimybę pabandyti išgyventi savarankiškai, ir nedvejodama ta galimybe pasinaudojau”, – kalbėjo kasmet po šešis arba daugiau mėnesių iki šiol Lietuvoje praleidžianti moteris.
Nebūtų S.Brazienė ėmusi ir JAV pilietybės, kuri suteikė garantiją ir toliau išlaikyti svetur turimą darbą bei pajamas: „Net įsivaizduoti negalėjau, kad Lietuva taip lengvai mane atstums”.
Diskriminuojama dėl tautybės?
S.Brazienės biografija ir gyvenimo būdas netelpa į Lietuvos įstatymus.
Jos motina – ukrainietė, tėvas – rusas. Gimė Bulgarijoje, iš kurios į Lietuvą tėvai išsivežė sulaukusią vos aštuonių mėnesių.
Jeigu nors vienas svarbiausių biografijos duomenų būtų kitoks, moteriai šiandien nereikėtų pirkti bilieto ir laukti JAV šešis mėnesius, kol vėl galės legaliai įvažiuoti į Lietuvą.
„Jeigu būčiau gimusi aštuoniais mėnesiais vėliau, dabar neturėčiau vargo. Jei bent vienas tėvų būtų lietuvis, šiandien galėčiau naudotis lietuvišku pasu.
Bet ar gali taip būti, kad pusšimtis metų Lietuvoje, kurios interesai man visuomet buvo svarbiausi, nieko nereiškia? Negi tai mažiau svarbu negu gimimo vieta?” – svarstė moteris ir neslėpė, jog jaučiasi diskriminuojama dėl tautybės.
Problemų sukėlė sąžiningumas
Pastarąjį kartą išsiruošusi į Lietuvą, kur gyvena mūsų šalies pilietybę turinti jos 82 metų motina bei lietuvių tautybę pasirinkę vaikai, S.Brazienė buvo įspėta, jog nemėgintų čia užsibūti nė dienos ilgiau, nei leidžia tvarka.
Šios taisyklės moteriai – negailestingos. Iš Lietuvos S.Brazienė privalo išvykti rugpjūčio 15-ąją.
Priešingu atveju jos pase gali atsirasti spaudas, kad ji pažeidė užsieniečių buvimo Lietuvoje tvarką, ir ji gali netekti teisės atvykti kitą kartą.
Viso to S.Brazienė būtų išvengusi, jeigu, kaip pati sako, būtų pasielgusi kaip daugelis – niekam nepranešusi, kad turi du pasus.
Beje, taip dvigubą pilietybę yra išsaugoję netgi kai kurie Lietuvos politikai.
Bet S.Brazienė, gavusi JAV pilietybę, paklausė patarimų Lietuvos konsulate Čikagoje ir atvykusi į Vilnių nuėjo į Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos migracijos skyrių. Ten ji parodė abu savo pasus ir paklausė, ką reikėtų daryti norint išsaugoti Lietuvos pilietybę.
„Pažiūrėjo į mane kaip į baltą varną, įvedė į kompiuterį lietuviško paso duomenis ir pasakė, kad Lietuvos pilietybės jau nebeturiu”, – prisiminė moteris.
Gautas atsakymas nepaguodė
S.Brazienė susizgribo rašyti prašymą prezidentui palikti Lietuvos pilietybę.
Tačiau Pilietybės reikalų komisijai nebuvo įdomūs pasiteisinimai, kad ji nežinojo visų pilietybės išsaugojimo niuansų.
Komisija atsakė trumpai: „Pilietybės įstatyme nustatyta, kad Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę.
Ši nuostata netaikoma asmenims, iki 1940 metų birželio 15 dienos turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams bei lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai, ar vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu”.
Rekomendacijos neišgirstos
Nepavykus išsaugoti turėtos Lietuvos pilietybės, S.Brazienė po metų jos siekė išimties tvarka.
Generalinės prokuratūros nukentėjusiąja per Sausio 13-osios įvykius pripažinta moteris pasisamdė advokatą, gavo žinomų Lietuvos žmonių rekomendacijas.
Tačiau Pilietybės reikalų komisija nusprendė netenkinti ir šio prašymo. Kodėl? Jai į tai nebuvo atsakyta.
Tiesa, telefonu kalbėdama su Prezidento kanceliarijos darbuotojais, moteris išgirdo pašaipą jų balse: „Ką jūs, ponia, norite, kad visą gyvenimą sektųsi”.
Bijo neigiamo atsakymo
Dabar S.Brazienei patariama rašyti trečią prašymą prezidentui. Šįkart – prašyti sugrąžinti Lietuvos pilietybę.
Tačiau moteris nežino, ar verta imtis šio žygio. Ji nuogąstauja, jog gali dar kartą išgirsti neigiamą atsakymą.
„Niekas man negali aiškiai atsakyti, kokias sąlygas turiu įvykdyti ir ar jas įvykdžiusi tikrai atgausiu pilietybę”, – sakė pasiklydėlė biurokratijos labirintuose.
S.Brazienė jaučiasi lyg dalyvaudama loterijoje dėl žaliosios kortelės, kuri suteiktų jai galimybę dažniau ir ilgesniam laikui atvykti nebe į JAV, o į Lietuvą.
Tačiau ją laimėti moteris turi mažai vilties. S.Brazienė ironizuoja, kad būdama šešiasdešimties metų greičiausiai jau nebeišmoks žaisti krepšinio.
Keliama nemažai reikalavimų
Prezidentūros pilietybės grupės vyriausioji specialistė Rasa Leonienė prisiminė prezidentui Valdui Adamkui siųstus S.Brazienės prašymus.
Tačiau R.Leonienė „Lietuvos rytui” patvirtino, jog po Konstitucinio teismo išaiškinimo S.Brazienė niekaip negali pretenduoti į Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
Situacija esą nepasikeitė ir po Seime ypač skubia tvarka dėl Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje norinčios žaisti amerikietės Katie Douglas padarytos Pilietybės įstatymo pataisos.
„Kartą netekus pilietybės, ji vėliau negali būti suteikiama išimties tvarka”, – paaiškino R.Leonienė. Tačiau valdininkė mano, jog S.Brazienė pilietybę galėtų pretenduoti susigrąžinti.
Pasak Migracijos departamento pilietybės reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojos Daivos Junevičiūtės, norint susigrąžinti pilietybę būtina įvykdyti kelias sąlygas: išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą, prašymo pateikimo metu nuolatos gyventi Lietuvoje ir turėti legalų pragyvenimo šaltinį. S.Brazienė taip pat turėtų atsisakyti JAV pilietybės.
Turi nuolat gyventi šalyje
Su vos juntamu akcentu kalbanti S.Brazienė tikriausiai nesunkiai išlaikytų tą egzaminą, tačiau jos pragyvenimo šaltinis – JAV.
Dėl to moteris sunkiai įsivaizduoja, kaip jai pavyktų įgyvendinti kitą reikalavimą – nuolat gyventi Lietuvoje.
Be to, ir persikėlusi į Lietuvą ji negalėtų iškart gauti leidimo nuolat gyventi mūsų šalyje.
Migracijos departamento užsieniečių reikalų skyriaus vedėjas Antanas Turčinskas tvirtino „Lietuvos rytui”, jog toks leidimas S.Brazienei negali būti išduotas.
Leidimą nuolat gyventi Lietuvoje gali gauti tik tie užsieniečiai, kurie mūsų šalies pilietybės neteko gyvendami Lietuvoje.
„Kiek suprantu, Lietuvos pilietybės S.Brazienė neteko gyvendama jau Amerikoje. Todėl jai šis įstatymas nėra taikomas, o kito įstatymo nėra”, – aiškino skyriaus vadovas.
Procedūros – sudėtingos
Anot A.Turčinsko, vienintelis būdas, kuriuo Lietuvos pilietybės netekusi S.Brazienė galėtų siekti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, tai – prašytis laikinai būti mūsų šalyje.
Norėdama gauti tokį leidimą, S.Brazienė turėtų pateikti Lietuvoje gyvenančių giminaičių – motinos ar vaikų – kvietimą atvykti į šalį, kitus dokumentus.
Laikinas leidimas kiekvienais metais turi būti atnaujinamas.
Į nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje užsienietis gali pretenduoti tik mūsų šalyje be pertraukos pragyvenęs penkerius metus. Tiesa, šis terminas gali būti sutrumpintas iki ketverių, jeigu užsienietis moka valstybinę kalbą.
„S.Brazienė, jei anksčiau gyveno Lietuvoje, matyt, ją moka”, – svarstė A.Turčinskas.
Tačiau į Lietuvos įstatymų rėmus netelpanti S.Brazienė baiminasi, jog gali nesulaukti tos dienos, kai po penkerių ar šešerių metų galės rašyti prašymą leisti susigrąžinti pilietybę: „Per tiek laiko galiu ir numirti. Nenoriu kapo Amerikoje”.