Parlamentaras Rimantas Smetona ragina taisyti Seimo Statutą – įtvirtinti iki šiol Lietuvoje neregėtą valdančiosios mažumos reiškinį bei užtikrinti, kad kai kurie komitetai ir komisijos atitektų opozicijai
Seimo nariams atostogaujant pradėta rengtis rugsėjį vyksiančiam postų persidalijimui parlamente. Į Liberalų demokratų frakciją iš valdančiųjų valstiečių liaudininkų glėbio neseniai ištrūkęs parlamentaras Rimantas Smetona siūlo rudens sesijos darbų sąrašo pirmoje eilutėje įrašyti Statuto pataisų, įteisinančių mažumos Vyriausybės formavimo metu opozicijai duotus pažadus, svarstymą.
Realios daugumos neturinti valdančioji koalicija turėtų atiduoti kai kurias Seimo komitetų ir komisijų vadovų kėdes opozicijai, vienijančiai daugiau nei pusę parlamentarų.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas nepeikia Smetonos idėjos, tačiau abejoja, ar verta forsuoti jos įgyvendinimą. Pasak socialdemokrato, yra paruošta daug Statuto pataisų, kurios turi būti svarstomos atidžiai, o ne paskubomis.
Postai stipresniems
Prieš porą dienų Smetona užregistravo Seimo Statuto pataisas, kuriomis siūloma pakeisti ir papildyti kelis šio dokumento straipsnius. Pataisos įtvirtintų naujo Lietuvoje politinio reiškinio – mažumos Vyriausybės – santykius su Seimu.
Mažumos Vyriausybės programą parėmė tik mažiau nei pusė Seimo narių, todėl Smetona siūlo Statute įtvirtinti „valdančiosios daugumos ir mažumos” sąvokas. Dėl to kiek pasikeistų ir opozicijos apibrėžimas, mat dabar oponuojančių frakcijų narių suma viršija valdantiesiems atstovaujančių parlamentarų skaičių. Pagal siūlomą pataisą opozicijos lyderio vieta, kaip ir anksčiau, priklausytų daugiau nei pusę opozicionierių vienijančių politinių jėgų atstovui.
Stipresniam opozicijos flangui Smetona siūlo patikėti parlamentinių Antikorupcijos bei Etikos ir procedūrų komisijų vadovų vietas, Audito komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkų arba jų pavaduotojų kėdes.
„Niekas nesako, kad įrašius tik šiuos postus opozicijai nebus galima gauti ir daugiau vietų. Valdančiosios koalicijos atstovai, kalbėdami, kad jie bus geri – duos šį tą, nejautė pasikeitusios situacijos. Tai jie yra mažuma. Jei marga opozicija susivienytų, galėtų turėti būrį pirmininkų ir netgi Seimo pirmininko postą, o valdantiesiems pamėtėti porą postelių. Gal taip būtų netgi teisingiau – geriau veiktų parlamentinė kontrolė”, – svarstė Smetona.
Nori skubos
Politikas pabrėžė, kad Statutą pataisyti reikia kuo greičiau. „Pataisų priėmimas turėtų būti pirmas darbas. Po jo bus lengviau skirstyti postus, – sakė jis. – Kol tai nebus teisiškai įtvirtinta, visada bus galimybė diskutuoti, ginčytis ir tuščiai gaišti laiką”, – įsitikinęs Smetona.
O štai valdantiesiems priklausantis Seimo TTK pirmininkas Sabatauskas mano, kad opozicijos teises užtikrina jau esamas socialdemokratų ir konservatorių susitarimas. „Nebūtina kiekvienos gyvenimiškos situacijos perkelti į Statutą. Įstatyme nesurašyti susitarimai kartais būna tvirtesni”, – LŽ sakė jis.
Pabrėžęs, kad Smetonos idėjoje nemato nieko blogo, Sabatauskas savo abejones labiausiai siejo su kolegos noru skubėti. „Seime yra paruoštas visas paketas Statuto pataisų. Jas reikia svarstyti vienu metu, tačiau tai gali užtrukti. Skubėti dėl vieno projekto, pasvarstyti tik paviršutiniškai nėra gerai”, – tikino socialdemokratas.
Jis sakė Smetonos pataisose aptikęs klaidų. Pavyzdžiui, aptardamas Audito ir Biudžeto komitetų vadovybės formavimą Smetona palieka galimybę neatiduoti opozicijai jų pirmininkų postų. Smetona rašo, kad „pirmininko arba pavaduotojo” pareigos atitenka opozicijai. Anot Sabatausko, žodelis „arba” neįtvirtina kolegos siekiamo tikslo.
Gąsdinimai dėl sąjungų
Nepaisant to, ar bus įtvirtintos Smetonos siūlomos pataisos, rudenį prognozuojami ginčai ir valdančiojoje koalicijoje, ir opozicijos gretose. Parlamentarams dar neišsiskirsčius atostogauti pasigirdo kalbų, kad dabartinis opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius turi pagrindo nerimauti dėl savo statuso.
Tai inspiravo opozicijoje atsidūrusios, apibyrėjusios, bet vis dar didžiausios, 29 parlamentarus vienijančios Darbo partijos (DP) frakcijos pasiųsti signalai. „Darbiečių” frakcijos naujieji vadovai neslėpė sieksiantys opozicijos lyderio pareigų. Jie žadėjo vasaros atostogas skirti deryboms su liberaldemokratais ir, svarbiausia, Naująja sąjunga (NS, socialliberalais).
Jei NS pasitrauktų iš vadinamojo „Proveržio” bloko, konservatoriams ir Liberalų sąjūdžiui Seime nepakaktų balsų išlikti dominuojančia opozicine jėga.
Tačiau tokia perspektyva Seimo kuluaruose įvardijama kaip nelabai įtikima. Kalbama, kad NS tiesiog siekia išnaudoti „auksinių balsų” statusą ir taip išsikovoti kuo geresnes sąlygas. To parlamente socialliberalams siekti netrukdo net ir mažėjančios jų gretos, tai yra pas socialdemokratus pasitraukus Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei bei dėl konfliktų frakciją palikus Artūrui Skardžiui. Negana to, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis parlamentaro mandatą veikiausiai iškeis į ambasadoriaus postą. Tuomet jo vieta Seime atitektų socialdemokratams, o NS frakcijoje liktų tik aštuoni nariai.