Valstybinei lošimų priežiūros komisijai priklausantys du socialliberalų atstovai privalėjo nusišalinti priimant šios partijos finansiniams rėmėjams palankius sprendimus.
Tuo neabejoja net Naujosios sąjungos vicepirmininkas, buvęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algirdas Monkevičius.
Politikas mano, kad tyrimą, ar už bendrovei „Olympic Casino Group Baltija” palankius sprendimus balsavę partijai priklausantys Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nariai neįsivėlė į interesų konfliktą, turi atlikti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Nors Naujosios sąjungos vadovybė neigia įtarimus dėl galimo finansinio rėmėjo protegavimo, A.Monkevičius pripažino „Lietuvos rytui”, kad komisijai priklausantys jo bendražygiai pasielgė neapdairiai: „Jie privalėjo įvertinti galimo interesų konflikto grėsmę. Gal tai įvyko dėl patyrimo stokos, o gal ir nebuvo stengiamasi išvengti”.
Pažėrė rimtų įtarimų
Skandalas dėl socialliberalų kilo, kai buvo pradėtas nagrinėti skundas, kurį parašė vienas Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narių Petras Navikas.
Jis įtaria, kad į komisiją tuomečio Seimo vadovo Artūro Paulausko deleguoti socialliberalai Vytautas Janulis ir Ilona Daiva Gajauskienė galėjo balsuoti už partijos rėmėjams palankius sprendimus.
P.Navikas pranešė, kad bendrovė „Mecom grupp” 2004 metais socialliberalams skyrė 70 tūkst. litų, o buvusiai partijos kandidatei į prezidentus, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei – 30 tūkst. litų.
Netrukus po to socialliberalų balsai esą nulėmė „Olympic Casino Group Baltija” palankius sprendimus. Nustatyta, kad ši bendrovė ir „Mecom grupp” priklauso tam pačiam savininkui.
Pamoka – ne tik šiai partijai
Už „Olympic Casino Group Baltija” palankius sprendimus balsavę socialliberalai V.Janulis ir I.D.Gajauskienė tikina nežinoję, kad su šia įmone susijusi „Mecom grupp” skyrė pinigų partijai.
Tačiau A.Monkevičius įsitikinęs, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės: „Žinoma, dabar galima pasiteisinti, bet visuomenės tokie dalykai neįtikina”.
Anot principingumu garsėjančio socialliberalo, atsakomybė dėl kilusių įtarimų tenka ir partijos vadovybei, kuri komisijoje esantiems savo atstovams turėjo pateikti informaciją apie su jų darbo specifika susijusius rėmėjus.
Vis dėlto A.Monkevičius mano, kad partija iš šios nemalonios istorijos padarys išvadas: „Nemanau, kad tai yra kokia didelė pražanga ar tragedija. Tačiau tai bus rimta pamoka. Manau, kad ateityje tokių dviprasmiškų situacijų pavyks išvengti ir galbūt tai paskatins kitas partijas rimčiau galvoti apie jų finansavimo sistemos tobulinimą”.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijai priklausantis socialdemokratas Algimantas Salamakinas įsitikinęs, kad tyrimą dėl šios istorijos turi atlikti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Politikas neatmeta, jog valstybės tarnautojai įsivėlė į interesų konfliktą. A.Salamakino įsitikinimu, norėdami jo išvengti, partijos atstovai privalėjo nusišalinti nuo balsavimo.
Etikos sergėtojai blaškosi
Bet apie tai, kas akivaizdu politikams ir net kai kuriems į skandalą įsivėlusios partijos lyderiams, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai kalba itin miglotai.
Dar net nepradėjus tyrimo komisijos vadovę pavaduojantis Vytautas Andriulis jau suabejojo, ar socialliberalų atstovams reikėjo nusišalinti balsuojant dėl partijos rėmėjams palankių sprendimų: „Mes pirmiausia žiūrėsime, ar buvo viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
Jei toks buvo kilęs, gal bus keliamas ir nusišalinimo klausimas. Bet dabar aš nematau, kad tai buvo būtina”.
Vis dėlto etikos sargas „Lietuvos rytui” teigė nurodęs patikrinti informaciją. Po to esą bus sprendžiama, ar bus atliekamas tyrimas.