Virš Bitėnų – Mažosios Lietuvos dvasia

Bitėnuose, ant Rambyno kalno, šeštadienį rinkosi muzikos ir dailės gerbėjai. Dailininkų pleneru bei koncertu buvo paminėtos Mažosios Lietuvos patriarcho, spaustuvininko, leidėjo, visuomenės veikėjo Martyno Jankaus 148-osios gimimo metinės.

Jau nebe pirmus metus Klaipėdos muzikinis teatras dalyvauja kasmet tradiciškai vykstančiose sueigose. Šiemet jis padovanojo koncertą „Nuo baroko iki roko”. Prieš koncertą ant Rambyno kalno buvo pasirašyta Pagėgių savivaldybės bei Muzikinio teatro bendradarbiavimo sutartis.

Mažosios Lietuvos prezidentu vadinamo M. Jankaus namų kiemas dar prieškario Lietuvoje garsėjo kaip kultūros žmonių susiėjimo vieta. Vasaromis į Bitėnus susirinkdavo minios žmonių aplankyti legendomis apipinto Rambyno kalno, susitikti su M. Jankumi. Čia lankėsi ne tik lietuviškoji šviesuomenė, bet ir žmonės iš užsienio.

2003 metais, minint M. Jankaus 145-ąsias gimimo metines, ši tradicija buvo atgaivinta pratęsta. M. Jankaus muziejaus kiemelyje buvo surengta sueiga, atidarytas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas-galerija po atviru dangumi, kur savo kūrinius – paveikslus ir skulptūras – paliko dailininkų plenerų Bitėnuose dalyviai. Čia yra dailininkų Laisvydės Šalčiūtės, Audriaus Gražio, Kęstučio Grigaliūno, Lino Liandzbergio, Dano Andriulionio darbų.

Skyrė premijas

Lygiai prieš savaitę, rugpjūčio 4-ąją, buvo paskirtos M. Jankaus kultūros paveldo premijos.

Vieno iš žymiausių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų M. Jankaus vardo premijas įsteigė jo anūkė Ieva Jankutė. Premijos paskirtos žymiems Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojams.

Vertinimų komisija iš Vydūno draugijos, Rambyno regioninio parko ir kt. atstovų premijas skyrė vienai iš M. Jankaus muziejaus steigėjų mokytojai Birutei Žemgulienei, Mažosios Lietuvos enciklopedijos redaktoriams Martynui Purvinui bei Marijai Purvinienei, Giedrei ir Eugenijui Skipičiams.

Paveiksluose – bažnyčios ir dvarai

Šiemet jau ketvirtus metus į Bitėnus sukviesti dailininkai specialiais dažais tapė ant lentinių skydų. Šiųmetinio plenero tema – Mažosios Lietuvos bažnyčios ir dvarai.

Šiemet kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo, dvi savaites keliavo po Pagėgių kraštą ir kūrė dailininkės iš Pagėgių Virginija Karinauskienė, Lina Ambarcumian, Irena Ramanauskienė. Moterys, mokytoja, bibliotekininkė ir vaikų globos namų darbuotoja, nėra profesionalios dailininkės, tačiau plenerui vadovavęs ir ketvirtus metus iš eilės Bitėnų sueigose dalyvaujantis klaipėdietis dailininkas Danas Andriulionis moterų darbą pavadino įdomiu ir savitu. „Nors galėjo būti pakviesta daugiau profesionalių dailininkų”, – pastebėjo jis.

Pats dailininkas nutapė didelį 2×1 m darbą su Ragainės pilies motyvais, ant paveikslo kiekvienas lankytojas teptuku galėjo palikti savo pėdsaką, darbo nugarėlėje dailininkas įrašė kiekvieną žmogų, prisidėjusį prie jo kūrimo.

Dailininkas plenero metu nutapė du darbus: „ML paveldas” ir „Žvilgsnis į Rambyną”. L. Ambarcumian tapė Rupkojų bažnyčią, kurioje tuokėsi jos seneliai. V. Karinauskienės darbo tema – spaudos suvaržymas. I. Ramanauskienė tapė Palumpių dvarą, jo vaizdą paveiksle ji apipynė spalvotais, žaismingais motyvais, anot autorės, lyg močiutės austa juosta.

„Buvau plenero kuratorius, mokiau techninių dalykų, kad nereikėtų iš naujo išradinėti dviračio, – sakė D. Andriulionis. – Bitėnuose man patiko, daug įspūdžių. Tokia nuostabi vieta… Ir turi tiek traukos – tiek daug žmonių atvažiavo. Visada malonu dalyvauti tokiame plenere. Jei dar kvies, būtinai dalyvausiu.”

Aplankė kapinaites

Šeštadienį Bitėnuose buvo pristatyti plenero darbai. Jie liks Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Dailininkams buvo įteikti tai liudijantys sertifikatai.

Šeštadienio sueigoje dalyvavo Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis, kiti Savivaldybės atstovai, Tauragės apskrities viršininkė Irena Ričkuvienė, praeitų Bitėnų plenerų dalyviai. Viešėjo Šakiuose vykstančio panašaus plenero dailininkai iš Lietuvos ir Lenkijos.

Sueigos dalyvius vienijo gamta, bendros idėjos, laisva atmosfera bei vaišės: vynas, medus, sūris…

Sueigos dalyviai tradiciškai aplankė ir Bitėnų kapinaites, kur palaidota daug Mažosios Lietuvos šviesuolių. Gėlėse paskendo Viliaus Storostos-Vydūno ir M. Jankaus kapai. Buvo skaitomos eilės ir giedamos giesmės. Vydūno draugijos nariai prieš sueigą baigė tverti kapinaičių tvorą, sutvarkė Vydūno kapo paminklinį akmenį, kuris kartu su šviesuolio palaikais buvo parvežtas iš Vokietijos.

„Šiemet susirinko daug žmonių, nepaisant prasto oro, – sakė šiuo metu einanti M. Jankaus muziejaus direktorės pareigas Daiva Budvytienė. – Žmonės laukia šio kasmet vykstančio renginio, mielai atvažiuoja aplankyti muziejaus, apžiūrėti paveikslų sode esančių naujų darbų. Manau, tokių švenčių reikia ir kuo daugiau. Tai – juk mūsų istorinis palikimas. Ypač jauniems žmonėms reikia skiepyti pagarbą istorijai, patriotizmą. Tokių žmonių, kaip M. Jankus, negalima pamiršti. Be jų mūsų istorija taps beprasmė.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.