Reabilitacijos įstaigos atviros vaikams ir darbingiems žmonėms.
Artimiausiu laiku lėtinėmis ligomis sergantiems vyresnio amžiaus žmonėms išvykti į vadinamąjį sanatoriją taps visiškai neįmanoma. Dabar pirmiausiai ten siunčiami vaikai ir darbingo amžiaus žmonės po sunkių traumų, ligų ar operacijų. Pensininkams, kuriuos kamuoja lėtinės ligos, dažniausiai nebelieka kvotų.
Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Reabilitacijos skyriaus vedėjas Vladimiras Rožnovas mano, jog tai nėra visiškai teisinga, ir apgailestauja, jog galiojanti tvarka skriaudžia pagyvenusius žmones, tačiau džiaugiasi, jog jie nelieka be pagalbos.
Negalintys išvykti sveikatos pastiprinti kurortuose klaipėdiečiai turi galimybę pasinaudoti sanatorija namuose – gulėti ant savo sofos, o procedūrų kasdien atvykti į polikliniką.
Panaudoja vaikai
Pastaraisiais metais žmonės sprendžia amžiną problemą – kaip pakliūti į sanatoriją. Nors kasmet sveikatą grąžinančiam ir reabilitaciniam gydymui Ligonių kasos skiria vis daugiau lėšų, sergantieji lėtinėmis ligomis to nejaučia. Pagal įsakymą kartą metuose priklausantis reabilitacinis ar sveikatą grąžinantis gydymas realiai tampa nepasiekiamas.
V.Rožnovas tikino, jog situacija šiuo metu iš tiesų sudėtinga.
Gydymo įstaigos pastaruoju metu gauna bendrą kelialapių į buvusias sanatorijas, šiandien vadinamas reabilitacijos ar sveikatą grąžinančiomis įstaigomis, skaičių. Jie skirti ir vaikams, ir suaugusiems.
Tačiau siunčiant į reabilitacijos įstaigą vaiką, skirtingai nei suaugusįjį, jokių apribojimų nėra.
Todėl neretai vaikai sumažina kelialapių suaugusiems dalį. Tai ypač jaučiama vasarą, nes per mokslo metus į sanatorijas važiuoja gerokai mažiau vaikų, nei per atostogas.
Lengvų ligonių nelaukia
Nuo vaikų likusi kelialapių dalis pirmiausiai skiriama ligoniams po insultų, galvos traumų ir operacijų, širdies infarktų ir operacijų, sąnarių protezavimo operacijų, stuburo traumų ir operacijų. Jei gydymo įstaigai, išsiuntus minėtus ligonius, lieka lėšų, tada ji gali siųsti ir lengvesniais susirgimais sergančius pacientus.
V.Rožnovas neslepia, jog vyresnio amžiaus žmonės lieka nuskriausti, nes į reabilitacinį gydymą dažniau siunčiami jauni ir darbingi, o tik po to pagyvenusieji ir jau niekur nedirbantys žmonės. Reabilitacijos tikslas mažinti žmogaus invalidumą ir integruoti žmogų į visuomenę, kad jis galėtų dalyvauti jos veikloje.
Paūmėjus ligai – procedūros
Reabilitologas guodė bent tuo, kad tie pacientai, kurie vaikšto ir gali save apsitarnauti, kurie patys gali dalyvauti reabilitaciniame procese, nelieka be medikų pagalbos. Jiems skirta ambulatorinė reabilitacija.
Žmogus ateina į medicinos įstaigą, atlieka gydytojo paskirtas procedūras, o po jų keliauja namo.
Dienos reabilitacija yra gerokai pigesnė, nes nekainuoja žmogaus maitinimas ir viešbučio paslaugos, kurios teikiamos reabilitacijos stacionaruose.
Dienos reabilitacija pranašesnė už stacionarą dar yra ir dėl to, kad ją galima gauti ne kartą per metus, o tada, kai liga paūmėja.
Ateina prieš darbą
V.Rožnovas apgailestauja, kad kai kurių žmonių psichologija dar nepasikeitė, ir nemaža dalis bet kokia kaina nori ištrūkti į buvusias sanatorijas.
„Jie nori gulėti ir būti apšokinėti, pamankštinti, išmasažuoti. Tačiau patys judėti nenori. Jie reikalauja sanatorijų. Daugiausiai – tai vyresnio amžiaus žmonės, kurie išauginti senosios sistemos. Jauni ir darbą branginantys pacientai supranta, kad tokio gydymo kaip anksčiau jau nebebus. Jie žino, kad savo sveikata reikia rūpintis pačiam, o į reabilitacijos stacionarą išsiųsti pavyktų retą”,- pasakojo V.Rožnovas.
Pasak gydytojo, jie mieliau naudojasi dienos reabilitacijos paslaugomis. Vien dėl jaunų ir darbingų žmonių teko pailginti skyriaus darbo laiką.
Dabar skyrius dirba puse paros – nuo 7 val. ryto iki 7 ar net 8 valandos vakaro. Dirbantys žmonės procedūrų atvyksta prieš darbą arba po jo, o kai biuruose pats darbymetis, Reabilitacijos skyriuje būriuojasi vyresnio amžiaus pacientai.
Eilė – kelios savaitės
Klaipėdos PSPC Reabilitacijos skyriuje teikiamos visos šiuolaikiškos paslaugos, kokias teikia bet kuris reabilitacijos stacionaras. Čia galima gauti vandens ir purvo procedūras, povandeninį ir sausą masažą, kineziterapeuto pagalbą, fizioterapines procedūras.
Dalis procedūrų yra nemokamos, už dalį pagal galiojančius įsakymus ir įkainius pacientui tenka mokėti.
Per keletą metų dienos reabilitacija taip išpopuliarėjo, jog dabar procedūrų gali tekti palaukti ir keletą savaičių. Skyrius nebespėja tenkinti poreikių.
Per metus skyriuje užfiksuojama per 54 tūkstančius pacientų apsilankymų.
Kad motinoms su mažais vaikais ir vyresnio amžiaus pacientams būtų patogiau ir dėl elementarių procedūrų nereikėtų vykti į buvusią 3-iąją polikliniką, kur veikia Reabilitacijos skyrius, o poskyris atidarytas Vaidaugų ambulatorijoje.
Išsikovojo leidimą
V.Rožnovas įsitikinęs, jog prieš keletą metų Sveikatos apsaugos ministerijoje laimėta kova, kad pirminės sveikatos priežiūros lygyje leistų įteisinti reabilitacijos paslaugas, buvo svarbi ne tik medikų, bet ir pacientų pergalė.
„Šiuo metu tokio Reabilitacijos skyriaus, koks yra Klaipėdos PSPC, daugiau nerasite nė vienoje Vakarų Lietuvos pirminės grandies įstaigoje. Pažiūrėkite, vaistinių dygsta kaip grybų ant kiekvieno kampo, o reabilitacijos įstaigų tėra vienetai”, – atkreipė dėmesį V.Rožnovas.