Kontrastai anapus Nemuno vingio

Birštono poilsiavietės kitame upės krante ir šiurpina, ir vilioja grožiu

Birštone keltu persikėlę į kitą upės pusę rastume pušyną, kur gyvena keli miesto gyventojai, o didžiausius plotus užima dvi vaikų stovyklos, statoma privati poilsiavietė ir buvusi turistinė bazė. Pastaroji dabar atrodo tarsi po barbarų antplūdžio. Miesto valdžia viliasi, kad šis permainų epochos reliktas dar bus atgaivintas.

Daug vilčių Birštono vadovai sieja su Vyriausybės pažadu pastatyti per Nemuną tiltą, kuris sujungtų poilsio zoną su kitame krante esančiu miestu.

Pastatų vaiduoklių galerija

Buvusi Birštono respublikinė turistų bazė kadaise garsėjo visoje Sovietų Sąjungoje. Per metus joje apsilankydavo iki pusantro šimto tūkstančio poilsiautojų. Čia buvo tarsi atskiras miestelis: veikė kavinė, laisvalaikio centras, tarp pušų išsibarstę dešimtys jaukių namelių. Ketinta pastatyti ir didelius poilsio namus. Pastatas jau buvo beveik baigtas, kai pasikeitė laikai. Dabar jis stūkso nudraskytu stogu, išdaužytais langais, pradėjusiomis byrėti sienomis.

Įėjęs į poilsiavietės teritorijos gilumą pasijunti kaip tarp katastrofų filmo dekoracijų. Griuvėsiais virto ūkiniai, laisvalaikio, valgyklos, kavinės pastatai. Daugelis namukų irgi apleisti. Tačiau kai kur matyti grįžtančios tvarkos ženklai. Vienas kitas namelis ir jų kiemai sutvarkyti, matyti, kad į juos atvažiuoja žmonės. „Mes čia tik viešnios, atvažiavome kelioms dienoms iš Mažeikių”, – sakė būrelis moterų, gurkšnojančių kavą stilingai įrengtoje vasarnamio svetainėje. Pastato terasa išpuošta gėlėmis. Poilsiautojos sakė, kad savininkas čia negyvena ir įrengė namą nuomai.

Tolėliau trys statybininkai vietoje buvusio namelio klojo pamatus naujam statiniui. „Mes čia tik pasamdyti namui pastatyti. Nežinome, kokie šeimininkų planai”, – tvirtino jie.

Nesigirdi vaikų klegesio

Birštono vicemeras Juozas Aleksandravičius sakė, kad buvusioje turizmo bazėje įvairius pastatus privatizavo 46 savininkai. „Jų planai labai įvairūs: yra ketinančių čia gyventi, įsirengti vasarnamį, nuomoti pastatus poilsiautojams, kai kurie apskritai nežino, ką veikti su įsigytu turtu”, – sakė vicemeras.

Birštono savivaldybės administracija yra parengusi šios teritorijos detalųjį planą. Pagal jį numatyta atgaivinti rekreacinę zoną, nutiesti kelius. „Po ilgų įkalbinėjimų ir diskusijų pavyko suvienyti savininkus, kurie pritarė teritorijos atgaivinimo planams”, – teigė J.Aleksandravičius.

Tačiau Savivaldybės administracija bejėgė ką nors keisti kitoje apmirusioje teritorijoje. Netoli buvusios turistų bazės įsikūrusi Švietimo ir mokslo ministerijai priklausanti vaikų stovykla „Berželis”. Joje apsilankiusius žurnalistus pasitiko kapų tyla. Valgyklos ir kiti pastatai aptriušę, tačiau nenuniokoti. Stovyklavietės varteliai buvo neužrakinti. Patekę vidun nesutikome ir jokio sargo. Matyt, ilgapirščiai ir vandalai neužklysta dėl to, kad stovyklavietė įsikūrusi nuošalioje vietoje.

„Berželyje” kartais kelioms dienoms apsistoja Jaunųjų turistų centro stovyklautojai. Taip pat šią vietą pasirengusi panaudoti vaikų stovyklas organizuojanti Kauno viešoji įstaiga „Fregata”. „Fregatos” stovyklų vadovė Liza Pastuchova sakė, kad Birštono stovykla jiems yra tik rezervinė. „Ten apgyvendintume vaikus tada, jei pritrūktų vietų Kačerginėje esančiame „Merkurijuje”, tačiau kol kas to neprireikia, – teigė ji. – Kačerginėje daug geresnės sąlygos, čia viskas sutvarkyta, tik nežinia, ar teritorijos savininkai nepanorės keisti jos paskirties, nes kitais metais jie jau turės tokią teisę”. L.Pastuchova mano, kad „Berželis” greičiausiai irgi bus privatizuotas.

Tiki teritorijos atgimimu

Nemuno pakrantėje yra ir gražių pokyčių. Buvusioje gamyklos „Sanitas” poilsiavietėje dabar įsikūrusi stovyklavietė „Birštono Nemuno vingis”. Šią savaitę čia buvo dvi vaikų grupės. 6-9 metų vaikai atvyko dešimčiai dienų į kūrybiškumo ugdymo stovyklą, kita grupė sudaryta iš 6-16 metų amžiaus vaikų. Jų tėvai laimėjo savo atžaloms kelialapį pirkdami arbatą. Pasak stovyklos vyriausiosios vadovės Sandros Muningytės, įmonė „Kelionių akademija” dažnai šią teritoriją nuomoja vaikų poilsiui.

„Birštono Nemuno vingyje” yra ir kempingas, nakvynės nameliai, pirtis, galima nuomoti baidares, siūloma kitų pramogų. Žiemą čia dažnai rengiami pobūviai. Ši teritorija daug metų buvo nenaudojama, keitėsi jos savininkai. „Tačiau čia nuolat gyveno sargas, kuris saugojo turtą”, – pasakojo J.Aleksandravičius.

Atsigauna dar vieną apleista poilsiavietė. „Kauno baldams” priklausiusius ir vėliau kelis savininkus pakeitusius pastatus įsigijo Jonavos bendrovė „Harimanas”. Šioje vietoje iškilsiančio viešbučio „Nemuno slėnis” direktorius Edmundas Mulokas sakė, kad kitą vasarą poilsiautojų dar lauks 7 vasarnamiai, pirtys, baseinas, sporto salė, restoranas, konferencijų salės, įvairios pramogos.

Birštono vicemeras J.Aleksandravičius vylėsi, kad kitas Birštono krantas atsigaus, kai valstybė pastatys per Nemuną tiltą. „Techninis projektas jau parengtas ir tikimės, kad greitai prasidės darbai, – kalbėjo jis. – Tada ši poilsio zona bus daug patrauklesnė, nes bus sujungta su pagrindiniu kurortu”. Dabar norint iš kurorto centro patekti į kitą miesto dalį automobiliu, tenka vykti į Prienus, paskui dar važiuoti kelis kilometrus paupio vingiais. Pėsčiuosius į kitą krantą nemokamai per Nemuną kelia 15 vietų keltas. Jo išlaikymas Savivaldybės administracijai per metus kainuoja apie 10 tūkst. litų.