Galimybės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą Lietuvos piliečiams dar gali tekti palaukti kelerius metus
Galimybė paprastam mirtingajam tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) Lietuvoje atsiras ne anksčiau kaip po trejų metų. Taip prognozuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pripažindamas, kad pasirengimas įgyvendinti šią jau senokai sklandančią idėją atims nemažai laiko, bet dabar yra įstrigęs pradinėje stadijoje.
Įregistravo projektą
Seime jau beveik prieš metus buvo įregistruota parlamentarų grupės inicijuota Konstitucijos pataisa, kuri leistų bet kuriam asmeniui KT tiesiogiai skųsti įstatymus bei kitus teisės aktus. Buvo numatyta, kad tokia pataisa įsigaliotų nuo 2007-ųjų.
Tačiau parlamentarų iniciatyva sulaukė nemažai kritikos. Dar Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė praėjusią žiemą svarstė pasiūlytą pataisą Konstitucijoje, tačiau jai nepritarė.
Nors ir pabrėždama, kad remia individualaus konstitucinio skundo idėją, Vyriausybė nurodė, kad neverta skubėti ją įteisinti. Anot ministrų kabineto, pirmiausia būtina gerai padiskutuoti, kokiais klausimais ir kokiomis sąlygomis kiekvienas pilietis galėtų kreiptis tiesiogiai į KT. Taip pat vertėtų paskaičiuoti konstitucinio skundo modelio įgyvendinimui reikalingą investicijų sumą.
Seimui pasiūlyta tobulinti parengtą Konstitucijos pataisos projektą. Tačiau ir praėjus pusmečiui nuo Vyriausybės išvados pateikimo tai nebuvo padaryta.
Net nepradėjo dirbti
Seime pavasarį buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri turi išnagrinėti visus su konstitucinio skundo įvedimu susijusius aspektus ir pateikti savo siūlymus, kaip derėtų įgyvendinti šią idėją.
Darbo grupei vadovaujantis J.Sabatauskas „Kauno dienai” pripažino dar nė sykio jos nesurinkęs į posėdį. „Buvo gausybė kitų neatidėliotinų darbų, net ir kai kurie jų dar nebaigti. Bet Seimo rudens sesijoje turėtume grįžti prie šio klausimo ir darbo grupė pradės jį nagrinėti”, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas.
Anot jo, vargu ar galima tikėtis pakankamai spartaus konstitucinio skundo galimybės įteisinimo. „Yra labai daug klausimų, kuriuos būtina labai profesionaliai išnagrinėti – pradedant tuo, kas ir kokiais atvejais galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis nebūtų perkrautas tuščiu paklausimų vertinimų darbu, ir baigiant tokios reformos finansavimu”, – teigė J.Sabatauskas.
Pasak parlamentaro, Seimo teisininkai yra atkreipę dėmesį, kad parengtas Konstitucijos pataisos projektas yra visiškai „žalias”. Suabejota, ar galima leisti absoliučiai bet kuriam žmogui tiesiogiai kreiptis į KT su bet kokio pobūdžio paklausimais. „Pataisa suteikia teisę kreiptis į KT bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar skundžiamas teisės aktas pažeidžia jo teises, ar ne. Nesant jokių šios teisės apribojimų Konstitucijoje, asmenys gali piktnaudžiauti savo teisėmis, todėl gali kilti neigiamų teisinių pasekmių”, – pastebi Seimo teisininkai savo išvadoje.
Europos teisės departamentas priduria, kad, be to, „būtina atriboti administracinių bei bendrosios kompetencijos teismų bei KT kompetenciją ginant pažeistas asmens teises”.
Svarbi ir finansinė pusė
J.Sabatauskas prognozuoja, kad per ateinantį politinį sezoną iki kitų metų pavasario bus nagrinėjami visi dėl konstitucinio skundo įvedimo iškylantys klausimai. „Tikslinga parengti atskirą programą, kaip ši idėja turėtų būti įgyvendinta”, – sakė jis.
Parlamentaras neatmeta galimybės, kad siekiant įteisinti individualų konstitucinį skundą bus kuriam laikui pasirinktas tarpinis variantas – išplėstas institucijų, galinčių kreiptis į KT, ratas. Kol kas tai gali daryti tik Seimas, Vyriausybė, Prezidentas ir teismai. „Vertėtų padiskutuoti, ar galima būtų suteikti tokią galimybę, sakykim, Seimo kontrolieriams, į kurių funkcijas įeina ir žmogaus teisių apsauga”, – sakė J.Sabatauskas.
Anot jo, svarbi ir finansinė reikalo pusė. „Būtina labai tiksliai paskaičiuoti, kiek kainuotų ši reforma. Galbūt reikės padidinti KT teisėjų, kurių dabar yra devyni, skaičių, padidinti Teismo administracinį aparatą. Galbūt netgi reikėtų kito, kur kas didesnio, pastato Teismui”, – svarstė J.Sabatauskas, atkreipdamas dėmesį, kad individualaus konstitucinio skundo įvedimas reikštų pagausėjusį KT nagrinėjamų bylų skaičių.
Dabar per metus KT išnagrinėja apie tris dešimtis paklausimų. Savo svarstymo šiame Teisme laukia beveik aštuoniasdešimt kreipimų.
„Turint galvoje visus šiuos aspektus, vargu ar įmanoma kalbėti apie galimybę anksčiau nei per trejus metus įteisinti individualaus konstitucinio skundo institutą”, – teigė J.Sabatauskas.
Įteisinta daug kur Europoje
Galimybė asmenims tiesiogiai kreiptis į KT toli gražu nereiškia, kad visi be išimties pateikiami skundai yra šiame Teisme nagrinėjami. Europietiška praktika rodo, kad paprastai atmetama net iki 95 procentų tokių kreipimųsi, nes dažnai jie negrindžiami teisiniais motyvais, nepatenka į KT kompetencijos sritį. Be to, būna siūlymų svarstyti tuos klausimus, kurie Teismo jau išnagrinėti, ne visada išnaudojama galimybė savo teises ginti bendrosios kompetencijos arba administraciniuose teismuose.
Dėl pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimų tiesiogiai kreiptis į konstitucinius teismus turi daugelio Europos Sąjungos valstybių piliečiai, įskaitant ir kaimyninių Estijos, Latvijos bei Lenkijos, taip pat Austrijos, Belgijos, Čekijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų.
Lietuvos KT pirmininkas Egidijus Kūris yra ne kartą pasisakęs už galimybę piliečiams tiesiogiai kreiptis į šį Teismą. Tačiau E.Kūris pastebi, kad tai įteisinantys pakeitimai Konstitucijoje ir įstatymuose turi būti itin kruopščiai parengti. Šis procesas, KT pirmininko nuomone, gali užtrukti ne vienus metus.