Panevėžio apygardos teismas vakar paskelbė nuosprendį Lietuvos santarvės fondo steigėjui 53 metų Juliui Kazėnui.
Įvairiais finansiniais nusikaltimais kaltintam buvusiam panevėžiečiui skirti 2 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymo laiką atidedant 2 metams, ir 5000 litų bauda.
Per baigiamąsias kalbas valstybinė kaltintoja siūlė J.Kazėnui skirti 6 metus laisvės atėmimo.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad J.Kazėnas teisiamųjų suole atsidūrė pirmą kartą, jo padaryti nusikaltimai nėra priskiriami prie sunkių. Be to, teismas įvertino teisiamojo sveikatos būklę, nes J.Kazėnas pateikė invalidumo pažymėjimą.
Per ilgą laiką byla subliūško
Nuosprendį J.Kazėnas ir dabartinė jo žmona Rasa išklausė ramiai, tačiau nuo bet kokių komentarų susilaikė.
Nuteistasis negalėjo pasakyti, ar skųs Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, tik prasitarė, kad pirmiausia reikia gauti teismo nutartį.
J.Kazėnui pareikšti įtarimai net pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius – deklaracijos nepateikimas, aplaidus ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, didelės vertės svetimo turto pasisavinimas bei turtinės žalos padarymas apgaule.
Griežčiausia bausmė jam grėsė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą, nes buvo įtariama, kad teisiamasis galėjo pasisavinti 128 tūkstančius 393 litus Santarvės fondo lėšų.
Tačiau didelės apimties sudėtingoje byloje pritrūko įrodymų, kad teisiamasis pasisavino daugiau kaip šimtą tūkstančių litų ir nustatyta, kad J.Kazėnas 2003 metais pasisavino 6908 litus.
Dar dėl vieno kaltinimo – turtinės žalos padarymo apgaule Santarvės fondo įkūrėjas buvo išteisintas.
Kai ką vis dėlto prisipažino
Anksčiau vykusio teismo posėdžio metu, tardamas paskutinį žodį, J.Kazėnas pripažino, kad buhalteriniai dokumentai ne visada buvo tvarkomi pavyzdingai.
„Nieko nepagrobiau, neiššvaisčiau, o vykdžiau veiklą pagal fondo numatytus įstatus. Mano sąžinė visiškai rami. Norėčiau, kad tuo patikėtumėte”, – tokiais žodžiais savo kalbą baigė kaltę tik dėl deklaracijos nepateikimo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažinęs J.Kazėnas.
Nuosprendis J.Kazėnui turėjo būti paskelbtas dar šių metų balandžio mėnesį, tačiau daug neaiškumų byloje kilo dėl svetimo turto pasisavinimo.
Ištyręs dėl šio kaltinimo baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatavo, jog faktiškai nėra pakankamai duomenų, kad 2003 metais nuo lapkričio 24 dienos iki gruodžio 8-osios J.Kazėnas pasisavino fondo pinigus, ir šių metų balandžio mėnesį nutarė grąžinti bylą prokurorams.
Savo nutarime teismas pažymėjo, kad J.Kazėno byloje yra ne svetimo turto pasisavinimo, o iššvaistymo požymių. Lėšos galėjo būti panaudotos ne pagal paskirtį – reprezentacijoms ir panašiai.
Tarp laureatų – garsūs žmonės
Tačiau prokuratūra šią Panevėžio apygardos teismo nutartį apskundė Apeliaciniam teismui, o šis grąžino bylą nagrinėti toliau.
Šiuo metu Ukmergėje gyvenantis J.Kazėnas – nuo 1994 metų gyvuojančio Santarvės fondo įkūrėjas. Šis fondas – visuomenės labdaros organizacija.
Jos laureatais yra tapę žinomi bei Lietuvos gerovei nusipelnę asmenys – poetas Justinas Marcinkevčius, politikė Kazimiera Prunskienė, aktorius Donatas Banionis, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, kapucinų vienuolis Tėvas Stanislovas ir kiti.