Europos Komisija birželį patvirtino trumpųjų nuotolių laivybos skatinimo bei jūrų greitkelių sukūrimo programos tarpinę apžvalgą.
Konstatuota, kad trumpųjų nuotolių laivybos apimtys kasmet auga, o teisingai parinkus skatinimo priemones per penkerius metus problemų, trukdančių plėtoti šią laivybą, sumažėjo penkis kartus. Visgi siekiama dar labiau sumažinti automobilių keliams tenkantį krovinių srautą. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja šiame procese.
Per dešimtmetį – 32 proc. augimas
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, trumpųjų nuotolių laivybos sąvoka skiriasi nuo jūrinių greitkelių. Pirmuoju atveju sujungiami tik uostai, o jūriniai greitkeliai yra integruota sistema, susiejanti žemyninius taškus, kai jūra tampa tik dalimi kelio. Pavyzdys – Oslas-Maskva, kur Baltijos jūros uostai – tik tarpės stotys.
Trumpųjų nuotolių laivyba yra itin svarbi užtikrinant krovinių mobilumą bei nenutraukiamą jų tiekimą. Ji yra integrali Europos logistikos grandinės dalis. Europos Komisijos (EK) transporto specialistai šiam projektui skiria ypač daug dėmesio.
Nuo 1995 iki 2004 metų trumpųjų nuotolių laivybos krovinių kiekis dabartinėse 25 Europos sąjungos (ES) šalyse išaugo 32 proc., tačiau tuo pat metu kelių transporto sistemos apkrovimas padidėjo 35 procentais. Šiuo metu trumpųjų nuotolių laivybai tenka 39 procentai visų ES krovinių, o automobilių keliams – 44 proc.
Trumpaisiais nuotoliais konteineriai, treileriai, generaliniai bei masiniai (angl. „bulk”) kroviniai gabenami visoje Europoje bei jai geografiškai artimose šalyse.
Sparčiausiai auganti laivais gabenamų krovinių rūšis – konteineriai. Nuo 2000-ųjų ES kasmet konteinerių gabenama maždaug 8,8 proc. daugiau.
Neužmiršo ir Baltijos
Prieš šešerius metus Europos komisijos specialistai identifikavo 161 problemą, trukdančią plėtoti trumpųjų nuotolių laivybą. Tuomet, siekiant pašalinti šiuos nesklandumus, suformuluota 14 veiksmų programa.
Dabar EK tarpinėje apžvalgoje skelbiama, jog liko 35 problemos. Jos varijuoja nuo sudėtingų muitinės bei administracinių procedūrų iki sugaišto iškrovimo laiko. Tad komisija pasirinktus 14 žingsnių vertina kaip sėkmingai įgyvendinamą projektą.
Šiemet prasideda konkretesni darbai. Artimiausiu metu bus pradėta kurti efektyvi ir nuosekli krovinių perdavimo iš vieno transporto modulio kitam sistema. EK siekia, kad iki 2010 metų būtų sukurtas pirmasis kokybiškas jūrų greitkelis.
Tam tikslui pernai skirtas finansavimas pagal TEN-T programą viešiesiems interesams užtikrinti. Pinigai teko trims regioniniams jūrų greitkelių projektams parengti.
Vienas jų – Baltijos jūros, kiti – Europos vakarinės pakrantės bei Viduržemio jūros greitkeliai. Visiems trims projektams iš viso skirta 5,36 mln. eurų. Paramą gaus Baltijos jūros regiono valstybės, Ispanija, Airija, Graikija ir kt.
Konkretiems projektams ar infrastruktūrai iniciatoriai pinigų gali tikėtis pagal naująją 2007-2013 m. ES finansavimo programą.
Kurs internetinį portalą
A. Drungilas pasakojo, kad KVJUD siūlė uosto kompanijoms kooperuotis ir steigti trumpųjų nuotolių laivybos centrą, bet ši mintis nesulaukė aktyvesnio palaikymo.
Tad šiuo metu atskiro juridinio vieneto nėra, o šį klausimą direkcijoje kuruoja A. Drungilas. Kitose valstybėse trumpųjų nuotolių laivybos centrai yra įsikūrę, kaip atskiros organizacijos ir išsilaiko iš nario mokesčio.
Paskutiniame KVJUD tarybos susirinkime nuspręsta sukurti internetinį trumpųjų nuotolių laivybos informacijos portalą. Jame planuojama skelbti informaciją apie intermodalinius pervežimus.
Tai bus savotiška internetinė birža. Ten tiek krovinių siuntėjai, tiek gavėjai galės rasti informaciją apie jiems tinkamą transportavimo rūšį. Tinklalapyje bus teikiama integruota informacija apie jūrų transportą, autotransportą bei šaudyklinius traukinius „Vikingas” ir „Merkurijus”.
Lietuva – tarp lyderių
EK jūrinių greitkelių sukūrimo darbus yra suskirsčiusi etapais. Pirmajame etape numatyta įvertinti ateities krovinių srautus, antrajame – sukurti multimodalinių krovinių informacijos centrus, o trečiajame – išmatuoti jūrų gylį, kad būtų užtikrintas laivybos saugumas.
Anot A. Drungilo, jei internetinio portalo projektas bus sėkmingas, tai direkcija įgyvendins antrojo etapo EK tikslus – skatins tolimųjų nuotolių laivybą intermodalinių pervežimų grandinėje.
Suinteresuotiems asmenims jau pateikta Baltijos jūros uostų galimybių studija „Jūrinė apžvalga – 2006”. Ją užsakė KVJUD kartu su valstybėmis partnerėmis. Šioje pirmojo etapo darbų studijoje pateikiamos krovinių srautų prognozės. Lietuvai pagal augimo tempus, manoma, teks lyderės vaidmuo. Tad mūsų šalis kartu su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, įskaitant ir Norvegiją, koofinansuos bendrų problemų sprendinius.
Kol kas Lietuvai nuo bendros ES krovinių apyvartos trumpųjų nuotolių laivyba tenka maždaug 0,1 proc. Lyderiauja Vokietija su Brėmerhafeno, Hamburgo bei kitais savo uostais, taip pat Nyderlandai su Roterdamu.
Trumpaisiais nuotoliais gabenami kroviniai Lietuvoje sudaro 84,1 proc. bendro krovinių srauto, o metinis augimas siekia 6 proc. Latvijoje trumpųjų nuotolių kroviniai sudaro 79,4 proc., Estijoje – 82, 1.