Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijoje „Smiltelė” šiuo metu „karštos dienos”. Vandenis po liūčių užplūdo riebalingi teršalai, reikia tvarkyti ankstesnio pirmininko apleistą dokumentaciją ir kovoti su skolininkais.
Nepatenkinti mokesčiais
Anot garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė” prieš porą mėnesių pirmininku paskirto Kęstučio Gelumbausko, skolų išieškojimas ir visa, kas susiję su piniginiais reikalais, yra labai skaudus ir komplikuotas reikalas.
Tai parodo ir į „Klaipėdos” dienraščio redakciją ateinantys skaitytojai su skundais. Jų manymu, bendrija ima per didelius nario mokesčius. Neaišku, kur panaudojami surinkti nemaži pinigai. Pirmininkas ima algą ir nežinia, ką veikia. Netaikomos nuolaidos pensininkams, invalidams, politiniams kaliniams ir tremtiniams.
K.Gelumbausko teigimu, metinis nario mokestis, turintiems 3 kvadratinių metrų ploto garažą, yra 75 litai, už 5 kvadratinių metrų ploto garažą – 80 litų. Tai nėra daug. Per mėnesį neišeina nė septynių litų.
Taip pat reikia sumokėti vienkartinį 60 litų mokestį. 50 litų imama už garažo inventorizaciją. Ji buvo reikalinga tam, kad pagaliau būtų sutvarkyti garažų dokumentai, nes iki tol teisiškai garažai jų savininkams nepriklausė. 10 litų renkama už Smiltelės upelio gilinimo darbus.
Daugybė skolininkų
Nors mokesčiai palyginti nedideli, tačiau iš 780 bendrijos narių net 147 yra skolingi bendrijai už dvejus, trejus ar net ketverius metus. Kai kurie bendrijos nariai linkę naudoti elektrą, tačiau pamiršta už ją sumokėti. Per metus skolos už elektrą susidaro apie tris tūkstančius litų.
Bendrijos pirmininko teigimu, su skolininkais bandoma kalbėtis draugiškai, jiems išsiunčiamas įspėjimas. Jei nepadeda šie raginimai, skolininkai paduodami į teismą, pasitelkiami antstoliai. Tokias bylas teismai sprendžia bendrijos naudai.
K.Gelumbauskas patarė, kad, jei yra kokių nors priekaištų, reikia pateikti siūlymus raštu, kad svarstytų bendrijos valdyba. Priimdama sprendimus, valdyba vadovaujasi „Smiltelės” bendrijos įstatais.
Nario mokestis yra patvirtintas visuotinio bendrijos narių susirinkimo. Vadinasi, jis buvo priimtinas daugumai bendrijos narių, ir likusieji, nors ir nepritarę, turi šio susitarimo laikytis.
Taikyti nuolaidų pensininkams, invalidams ar politiniams tremtiniams ir kaliniams nenori likusieji bendrijos nariai. Bendrija nėra valstybinė institucija. Ji išsilaiko iš narių lėšų.
Kodėl kažkam turi būti daromos nuolaidos kitų narių sąskaita? Turėti valtį ir ja plaukti žvejoti nėra būtinybė. Tai yra pramoga. Jei neturi lėšų šiai pramogai, tuomet tiesiog gali atsisakyti dalyvavimo bendrijos veikloje ir parduoti turimą pajų kitam norinčiajam.
„Katino ašaros”
Per šiuos metus iš bendrijos narių mokamo metinio nario, stojamojo, nebaigtų mokėti garažų inventorizacijos ir kanalo gilinimo darbų mokesčių tikimasi surinkti apie 60 tūkst. litų.
Manoma, kad šių metų išlaidos, susumavus darbo užmokestį, pajamų mokestį, „Sodros”, žemės nuomos mokesčius, kanceliarijos reikmenis, telefono sąskaitas, banko paslaugas, kadastrinius mokesčius, atlyginimą pagal sutartis šiukšlių vežėjams, lėšas kelių tvarkymui, sudarytų per šimtą tūkstančių litų.
Situaciją, anot K.Gelumbausko, gelbėja tai, kad pavyko iš mokesčių inspekcijos susigrąžinti bendrijos permokėtus daugiau kaip 50 tūkstančių litų mokesčius. Kitaip bendrija būtų paskendusi skolose.
Dabar bendrija kovoja, kad savivaldybė įtrauktų mažųjų laivų uostelį į detalųjį miesto planą. Tai būtina, kad uostelis nebūtų iškeldintas iš strategiškai patogaus ir gražaus Smiltelės upės slėnio.
Vien reikalingų dokumentų rinkimas kainuoja nemažai laiko ir pinigų. Norima nusisamdyti uostelio apsaugą, pastatyti tvorą, kad pašaliniai nelįstų ir nešeimininkautų, kur jiems nepriklauso.
Pirmininko teigimu, nario mokestis tėra „katino ašaros”. Kai nieko nedarai – pinigų užtenka. Tačiau tik pasijudink ir iš karto jaučiasi.
Vincas Grigas