Kauno Eigulių kapinėse per pastarąsias šešias dienas valkataujantis šuo apkandžiojo 16 žmonių. Nukentėjo vyresnio amžiaus kauniečiai, atėję tvarkyti artimųjų kapų. Visiems jiems prireikė medikų pagalbos: šuo įkando žmonėms į čiurnas, kulnis, blauzdas.
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai kreipėsi į Savivaldybę ir policiją, prašydami sugauti šunį, baimindamiesi, jog jis gali sirgti pasiutlige. Tačiau KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja epidemiologė Nijolė Kriaučiūnienė neatmetė ir versijos, jog kapinėse žmones puldinėti gali kalė, kuri turi mažų šuniukų ir taip mėgina juos apsaugoti. Jos spėjimas pasitvirtino. Kauno gyvūnų prieglaudos direktorius Karolis Masilionis informavo, jog vakar kalė (mišrūnė) buvo sugauta ir kartu su mažiukais jos šuniukais atvežta į prieglaudą, kur bus stebima, ar neserga.
Šiemet Kaune nuo įvairių gyvūnų nukentėjo 527 žmonės. Iš jų net 432 apkandžiojo šunys, 72 – naminės katės, 14 – laukiniai gyvūnai, 3 – žiurkėnai bei žiurkės ir kt.
Kaip informavo gydytoja epidemiologė N.Kriaučiūnienė, Kaune šiemet pasiutligės židinių nebuvo, o rajone – jau keturi. Iš viso Kauno apskrityje šiais metais užregistruoti 29 pasiutligės židiniai. Daugiausiai – 9 – Raseinių rajone, 8 – Kėdainių, 5 – Jonavos, 2 – Kaišiadorių, 1 – Prienų. Iš 29 židinių trylikos kaltininkais buvo usūriniai šunys, aštuonių – lapė, kitų – šunys, katės, karvės bei kt.
Pasiutligė – labai sunki infekcinė liga, kuria užsikrečiama įkandus arba apseilėjus pažeistą odą pasiutusiam gyvūnui. Šios mirtinos ligos išvengti užsikrėtus gali padėti tik laiku paskirtas atitinkamų vakcinų kursas. Pasiutlige serga bei ją platina ir laukiniai žvėrys, ir naminiai gyvuliai.
Jei įkando, apdraskė ar apseilėjo koks nors įtartinas gyvūnas, pirmiausiai reikia skubiai tą vietą nuplauti stipriu ūkiško muilo ar sodos tirpalu, žaizdos kraštus dezinfekuoti jodu ir skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Medicininė pagalba visą parą teikiama Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninės Traumatologijos punkte, Kauno medicinos universiteto klinikų Suaugusiųjų ir vaikų priėmimo skyriuose, 2-osios klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje.
„Efektyviausia pasiutligės profilaktika – laiku skiepyti šunis, naminius gyvulius, naikinti valkataujančius gyvūnus. Žmonės profilaktiškai neskiepijami. Vakcina nuo pasiutligės skiriama leisti po įkandimų”, – sakė N.Kriaučiūnienė.
Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, pasiutligė nebepagydoma. Susirgęs pasiutlige žmogus pradeda blogai jaustis, skauda, patinsta ir parausta įkandimo žaizdos, net užgiję randai, pakyla temperatūra. Ligonis darosi irzlus, nemiega, jį kankina baimė, perauganti į nuolatinį jaudinimąsi, bijo vandens. Ligai įsisiautėjus, net vandens čiurlenimas ligoniui kelia siaubą. Atsiranda raumenų traukuliai, stipri šviesa, lengvas vėjo pūstelėjimas, triukšmas sukelia traukulių priepuolį. Vėliau ligonis nebegali ryti seilių, spjaudosi, bando bėgti, pamažu blėsta sąmonė. Jis darosi agresyvus, ima draskytis ir kandžiotis. Dieną kitą prieš mirtį suparalyžiuoja kojas. Mirtis staigi – kvėpavimo centro paralyžius. Agresyvumo periodu žmogus, kaip ir gyvūnas, – pavojingas. Jei sužalojami jį slaugantys žmonės, juos būtina vakcinuoti.
Violeta Gustaitytė