Jaunutė, tačiau kupina ambicijų, Gabrielė Malinauskaitė stveria sėkmę už uodegos ir stačia galva neria į popmuzikos pasaulį. Kritikai jai jau žada tarptautinį pripažinimą, o scenos vilkai kviečiasi dainuoti duetus.
Palangos vasaros estradoje kartu su Marijonu Mikutavičiumi mergina pritariamuoju balsu atliko dainą „Atidaryk duris”.
Tarptautinio giganto „Sony Music” Švedijos padalinio leidėjai pasiūlė Gabrielei į savo repertuarą įtraukti ir jų katalogo dainų. Išskirtinai Gabrielei buvo leista jas dainuoti lietuviškai.
Vieną iš dainų – „Link planetos kitos” – klausytojai išgirs artimiausiu metu.
– Kodėl nusprendėte įsilieti į lietuviškų popmuzikantų gretas? Gal turite ambicijų dainuoti kažką nepopsiško, originalaus?
– Kurti muziką fortepijonui pradėjau dar besimokydama muzikos mokykloje, nes kažkada svajojau tapti kompozitore. Rimtesnes dainas ir jų žodžius kuriu nuo 13 metų, kai gimtadienio proga tėtis padovanojo gitarą.
Įsilieti į Lietuvos muzikantų gretas man pasiūlė bendrovės „Prior Musica” direktorė Inga Giedrienė, kuri mane pastebėjo tarpmokykliniame festivalyje, ir prodiuseris, dainų autorius ir gitaristas Martynas Kuliavas, kuris padėjo man patikėti, kad galiu pradėti solinę atlikėjos karjerą. Išsiskirti ir būti kitokiu žmogumi nei visi, norisi visada, o tai turėtų ir atsispindėti kūryboje.
– Muzikinę karjerą pradėjote visai neseniai, tik ištrūkusi iš „Telebimbam” lopšio. Ar jaučiatės pakankamai subrendusi pristatyti savo kūrybą?
– Juk reikia kažkada pradėti. Tai nėra tas pats, kaip sukaupti tam tikrą kapitalą ir tik tuomet investuoti į verslą. Tai tarsi paskolos ėmimas iš banko ir bandymas ją paversti realia, vaisius auginančia veikla. Žinoma, toks žingsnis gana rizikingas, bet svarbiausia – žinoti, ko nori, ir tikėti savo jėgomis.
– Tik pasirodžius pirmajam pranešimui žiniasklaidoje, pasipylė atsiliepimai. Kaip reaguojate į pagyrimus ir kritiką?
– Tai natūralu. Juk apskritai gyvenime vieni tave vertina ir gerbia, kitiems tu visiškai nepatinki. Kaip yra sakoma – visiems geras nebūsi… Visada atsiras tokių, kurie tave mėgs, ir tokių, kurie peiks. Vieni realizuoja save komentuodami ir diskutuodami internetiniuose puslapiuose, kiti – dainuodami ar grodami gitara.
– Jau sulaukėte Marijono Mikutavičiaus kvietimo dainuoti jo soliniame koncerte. Toks scenos grando pasiūlymas reiškia nemenką pripažinimą. Ką Jūs apie tai manote?
– Labai džiaugiuosi, kad būtent jo buvau pastebėta. Smagu, kai kvietimo sulauki iš vieno iš geriausių Lietuvos popmuzikos atlikėjų, tikrai gerai išmanančių savo amatą.
– Muzikos ekspertai prognozuoja Jums ir tarptautinę sėkmę. Ar ketinate veržtis į platesnius vandenis?
– Kaip ir kiekvienas Lietuvos krepšininkas svajoja kada nors žaisti NBA, taip ir aš nenorėčiau sustoti ties didžiaisiais Lietuvos miestais. Kaip pavyks – čia jau kitas klausimas. Laikas parodys.
– Muzikos keliu žengėte nuo pat vaikystes – baigėte Lietuvos muzikos akademijos vaikų muzikos mokyklą. Ar ši patirtis praverčia šiandieną, užlipus ant didžiosios scenos?
– Žinoma, kad taip. Kiekvienas išbandymas yra valios ugdymas ir nepamatuojamos patirties kaupimas. Aš baigiau ne tik LMTA vaikų muzikos mokyklą, bet taip dainavau Tomo Kutavičiaus džiazo ansamblyje „Liepaitės”, klasikinio dainavimo mokiausi pas Gintarę Skėrytę ir Dalią Blinstrubienę, populiarios muzikos atlikimo tebesimokau pas Povilą Meškėlą.
– Vilniaus universitete studijuojate kultūros istorijos ir antropologijos specialybę. Kaip ketinate suderinti studijas su muzikine veikla?
– Visada buvau labai užsiėmusi ir spėdavau viską suderinti, todėl nemanau, kad ir dabar turėtų kilti kokių nors sunkumų. O juk muzika – kultūros dalis, tad mokslai ir muzikinė veikla tiesiog papildo vienas kitą.