Pietinėje uosto dalyje nuo „Begos” iki Tarptautinės perkėlos vyksta intensyvūs gilinimo darbai. Iki šių metų pabaigos laivybos kanalas taps gilesnis dviejm metrais. Dėl to į uostą galės atplaukti didesni laivai. Tačiau dėl gilinimo nerimo varpais skambina Kuršių marių žvejai.
Pateikė pretenzijas dėl akmenų
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skelbtą gilinimo konkursą laimėjusi jungtinė „Klaipėdos hidrotechnikos” bendrovė ir lenkų kompanija „Dragmor” subrangovu pasikvietė ir vokiečių kompaniją „Mobius Bau-Aktiengesellshaft”. Stengiamasi, kad gilinimo darbai būtų atlikti laiku.
Pernai, kai laivybos kanalo gilinimas vyko nuo 10 iki 79 krantinės, išaiškėjo, kad jame yra daugiau akmenų, nei buvo nurodyta techninėje užduotyje. „Klaipėdos hidrotechnikos” projekto vadovas Artūras Belanas teigė, kad II gilinimo etapą akmenų yra tiek pat, jei ne daugiau, kaip ir I etapą. Todėl ir antrająjį etapą darbai gali užsitęsti dėl nenumatytų kliūčių. Ypač didelės įtakos turi oro sąlygos. Pučiant stipresniam nei 15 metrų per sekundę vėjui ir esant didesnėms nei 1,5 metro bangoms, į jūros sąvartyną nebegali plaukti gruntovežiai. „Klaipėdos hidrotechnika” yra pateikusi užsakovui – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pretenziją kad, gilinant laivybos kanalą, rado daugiau akmenų, nei pagal mokslininkų rekomendacijas buvo įvertinta techninėje užduotyje.
Prieš gilinimą uosto laivybos kanalo grunto įvertinimą atliko Lietuvos energetikos institutas.
Vykdant gilinimą, kiekvienas iš laivybos kanalo iškeltas akmuo yra numeruojamas ir saugomas Smiltynėje prie pietinio molo.
Gilina iš sutaupytų pinigų
„Klaipėdos hidrotechnikos” projekto vadovas A.Belanas teigė, kad iki šių metų pabaigos uoste vykdant antrąjį gilinimo etapą reikia iškasti beveik 1,2 mln. kubinių metrų grunto. Laivybos kanalas nuo 79 iki 125 krantinės, įskaitant ir laivų apsisukimo ratą, bus pagilintas nuo 11 iki 13 metrų. Taip pat laivybos kanalas praplatinamas nuo 110 iki 125 metrų.
Jau atlikta apie 60 proc. numatytų gilinimo darbų. Gilinimas vykdomas iš Pasaulio Banko paskolos (finansuoja 63 proc.) ir Uosto direkcijos lėšų. Pinigai – apie 30 mln. litų buvo sutaupyti po uosto įplaukos rekonstrukcijos.
Šiuo metu uoste dirba dvi vienkaušės žemkasės, daugiakaušė žemkasė ir žemsiurbė. Pagal konkursą buvo pateikta, kad nuolat gilinimą vykdys ne mažiau kaip dvi žemkasės. Iškastą gruntą į jūroje esantį sąvartyną gabena net aštuoni gruntovežiai. Keturi gruntovežiai, kurių talpa po 945 kubinių metrų priklausovokiečių kompanijai „Mobius Bau-Aktiengesellshaft”, likę po 660 kubinių metrų talpos – lenkų kompanijai „Dragmor”.
Vokietijos kompanijos „Mobius Bau-Aktiengesellshaft” žemsiurbė išsiurbtą gruntą naudoja pilti naujai statomoms uosto 82-89 krantinėms ties „Klaipėdos Smelte”. Šios krantinės taip pat turi būti baigtos rekonstruoti šiemet. Prie dalies tų krantinių „Klaipėdos Smeltė” ketina įrengti konteinerių terminalą. Klaipėdos uoste tai jau bus trečiasis konteinerių terminalas.
Žvejai norėtų kompensacijų
Iš anksto buvo numatyta, kad gilinimas neturi trukdyti laivybai uoste. Todėl jis vykdomas nuosekliai, vienu metu gilinama tik vienoje laivybos kanalo pusėje. Šiuo metu gilinimas vyksta arčiau Smiltynės kranto. Taip pat santykiu 1:7 formuojamas laivybos kanalo šlaitas nuo Smiltynės.
Uosto gilinimo darbų priežiūrą atlieka konkursą laimėjusi kompanija „BLG Consult” iš Vokietijos. Ji, kaip teigė A.Belanas, kiekvieno mėnesio pabaigoje atlieka kontrolinius gilinimo matavimus. Vokiečių kompanijos atstovai taip pat nuolat stebi gilinimo darbų eigą.
Vokietijos kompanija taip pat vykdo ir žuvų migracijos Klaipėdos uosto laivybos kanalu tyrimą. Pastebėjus, kad žuvų migracija smarkiai suintensyvėja, gilinimo darbai stabdomi.
Atlikus laivybos kanalo gilinimo poveikio aplinkai įvertinimą, konstatuota, kad jis nedarys poveikio Kuršių marios. Todėl nenumatyta statyti jokių papildomų hidrotechninių įrenginių, kurie mažintų sūraus vandens skverbimąsi į Kuršių marias. Dėl to visai kitokios nuomonės Kuršių marių žvejai. Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai jie skundėsi, kad dėl gilinimo į Kuršių marias plūstelėjo didesnis kiekis sūraus vandens, todėl gėlavandenės žuvys pasitraukiančios į gilesnius Kuršių marių vandenis, kurie priklauso Rusijai.
Kol kas nėra priimta jokio sprendimo, kaip dėl uosto gilinimo bus kompensuojama žvejams.
Vidmantas Matutis