Prekes – į virtualų krepšelį

Nors prieš kelerius metus apie prekybą internetu žinojo tik retas Lietuvos gyventojas, pastaruoju metu elektroninės komercijos apimtys šalyje sparčiai auga.

Pernai interneto vartotojų, kurie prekes įsigijo neatsitraukdami nuo kompiuterių, padaugėjo 50 procentų. Nepatiklūs lietuviai vis drąsiau internetu užsisakinėja ne tik picą į namus, bet ir knygas, muzikos įrašus, kompiuterinę įrangą ir net automobilius.

Tačiau specialistai įspėja, kad atsiskaitinėti už prekes ir paslaugas internetu saugiausia iš Lietuvoje registruotų virtualių parduotuvių. Už svetur registruotose svetainėse sumokėtus pinigus vartotojas rizikuoja nieko negauti – sukčiai dažnai steigia netikras parduotuves, kuriose parduodamos neegzistuojančios prekės.

Pinigų interneto piratai prasimano ir kitaip – pasinaudodami menka kai kurių parduotuvių klientų duomenų apsauga, jie tuština nieko neįtariančių pirkėjų banko sąskaitas.

Kainos – mažesnės

Internetines vitrinas, kuriose galima išsirinkti prekę ar paslaugą ir iškart „įmesti” ją į virtualų pirkinių krepšelį, turi nemažai baldais, buitine ir elektros technika, mobiliaisiais telefonais prekiaujančių šalies įmonių.

Tai, kad prekybos internetu mastai sparčiai plečiasi, liudijo ir šiuo verslu besiverčiančių firmų atstovai.

„Alma littera” knygų klubo projektų vadovė Janina Ustilaitė dienraščiui pasakojo, kad prieš trejus metus, kai knygos buvo pradėtos pardavinėti internetu, jos sudarė tik apie 25 procentus realizuojamos produkcijos.

„Dabar internetu parduodame apie 60 procentų visų knygų”, – apie šios paslaugos populiarėjimą kalbėjo J.Ustilaitė. Knygų klubo projektų vadovė teigė, kad pirkti internetu patogu, nes nereikia išeiti iš namų, knygą galima išsirinkti interneto svetainės vitrinoje.

„Skatiname elektroninę komerciją, nes mums sumažėja administravimo išlaidos, kai prekę užsako virtualiai. Todėl daugelis knygų parduodamos pigiau nei knygynuose”, – sakė ji.

Sumoka kurjeriui

Už prekių pristatymą į namus reikia mokėti šešis litus. Jeigu pasirinktas knygas pirkėjas nusprendžia atsiimti pašte, o užsakymo suma viršija 50 litų, už pristatymą jam mokėti nereikia.

J.Ustilaitė pripažino, kad lietuviai vis dar baiminasi pirkti internetu, nes yra nemenka rizika pataikyti ant sukčių, kurie naudojasi klientų banko duomenimis.

„Todėl kol kas už gautą siuntinį pirkėjas sumoka grynaisiais kurjeriui ar atvyksta apmokėti kvitą į artimiausią mūsų knygyną. Tačiau yra ir tokių klientų, kurie pageidauja atsiskaityti internetu. Svarstome tokią galimybę”, – aiškino „Alma littera” atstovė.

Anot jos, daugiausiai knygas internetu perka šeimas turinčios moterys. „Spendžiame iš užsakymų – virtualioje parduotuvėje paprastai perkama vaikų literatūra, moterims skirtos knygos”, – sakė J.Ustilaitė.

Pristato bet kur

Muzikiniais įrašais ne tik realiose parduotuvėse, bet ir internete prekiaujančios įmonės „Aldija” vadovas Arvydas Urbonavičius dienraščiui teigė, kad daugiausiai kompanijos klientų – didmenininkai.

„Tačiau susidomėjimas yra ir tarp pavienių muzikos gerbėjų. Priklausomai nuo kliento lojalumo, galime jam pasiūlyti mažesnes kainas už tas, kurias jis mato realiose parduotuvėse. Perkant didesnį įrašų kiekį net ir sumokėjus už pristatymą vis tiek išeina pigiau”, – sakė „Aldijos” vadovas.

Per kelias dienas internetu užsakytas prekes pristato AB Lietuvos paštas. Pavyzdžiui, už dviejų kompaktinių plokštelių siuntinį klientas sumokėtų 3-4 litus.

Pirkėjui pageidaujant, prekės pristatomos jau kitą dieną. Ši paslauga kainuoja keliais litais brangiau. Prekės atvežamos ir į bet kurioje Lietuvos vietoje esančius pirkėjų namus – siuntinys įteikiamas į rankas. Tai kainuoja 6-8 litus.

Keičia ir be čekio

Paklaustas, ar pakankamai apsaugoti pirkėjų sąskaitų duomenys, A.Urbonavičius teigė, kad už „Aldijos” prekes klientas atsiskaito tiesiogiai per banką. „Neturime priėjimo prie mokėjimo kortelių slaptažodžių. Atsiskaitymas su mumis, kaip ir bet kuri kita operacija, vyksta banko elektroninėje svetainėje”, – aiškino jis.

Jis teigė, kad nepatikusią prekę galima grąžinti taip pat, kaip ir realioje parduotuvėje įsigytą daiktą. „Nors ir nėra kasos čekio, lėšų pervedimas laikomas įrodymu. Be to, atsiimdamas prekę iš kurjerio, žmogus pasirašo prekę gavęs. Viskas juk fiksuojama”, – pasakojo A.Urbonavičius.

Pasak jo, muzikiniai įrašai ar kompiuteriniai žaidimai atgal priimami tik tada, kai nėra pažeista prekės pakuotė.

A.Urbonavičius sutiko, kad pirkėjus trikdo galima prasta jų duomenų apsauga ar prekės pristatymo įkainiai. „Bet tendencija akivaizdi – pasitikėjimas šia pirkimo forma auga. Pirkti internetu apsimoka vien jau todėl, kad už prekes – ir ne vien mūsų įmonės – siūlomos mažesnės kainos. Prekių nereikia sandėliuoti parduotuvėse, mažėja administravimo išlaidos”, – sakė jis.

Nenori gaišti laiko

Uostamiesčio gėlių salono „SK gėlių fabrikas”, kuris taip pat turi savo interneto parduotuvę, floristė Aušra Rastauskienė „Klaipėdai” sakė, kad tokių paslaugų paprastai prireikia skubantiems, užsiėmusiems žmonėms, kurie nenori gaišti laiko parduotuvėms.

„Pasižiūri internete, pagal nuotrauką išsirenka puokštę ir nereikia vaikščioti pirmyn atgal”, – apie internetinės parduotuvės privalumus kalbėjo floristė.

Pasak jos, internetu parduodamų gėlių dalis siekia vieną ketvirtadalį visos salono apyvartos. „Tačiau per didžiąsias šventes – kovo 8-ąją ar Motinos dieną – užsakymų sulaukiame kur kas daugiau. Žmonės nori pasveikinti kitame mieste gyvenančius brangius žmones. Būna, kad klaipėdiečiai per kurjerį sveikina klaipėdiečius – nori padaryti staigmeną”, – aiškino A.Rastauskienė.

Floristė teigė, kad be interneto parduotuvės „SK gėlių fabrikas” nebūtų patenkinęs visų klientų norų. „Žmonės klausdavo, kodėl neturime tokios paslaugos. Visame pasaulyje ši komercijos rūšis klesti, atėjo ir Lietuvos metas”, – sakė ji.

Skundų nesulaukė

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Klaipėdos apskrities skyriaus vyriausiasis specialistas Domas Šukys dienraščiui teigė, kad per pastaruosius metus į skyrių raštiškai nesikreipė nė vienas nuo sukčių nukentėjęs internetinių parduotuvių pirkėjas.

„Išprususį vartotoją sunku apgauti. Tačiau, matyt, pasitaiko ir apgavysčių. Manau, kad ši paslauga ilgainiui populiarės, tik prekeiviams reikėtų įdiegti stipresnę apsaugos sistemą, kad žmonės nesibaimintų dėl savo sąskaitų duomenų. Juolab kad Europos Sąjungos direktyvos ateityje numato apsaugos stiprinimą”, – sakė D.Šukys.

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Klaipėdos apskrities skyriaus vadovą pavaduojantis Telšių apskrities vadovas Saulius Urbonas pasakojo, kad internetinėje prekyboje įmanomi įvairūs pažeidimai.

„Pavyzdžiui, žmogus pinigus perveda, bet prekių negauna, nes pirko iš netikros parduotuvės. Dėl Lietuvoje registruotų parduotuvių baimintis nereikėtų – nesunkiai atsektume pažeidėjus. Sunkiau su užsienio portalais, nes nežinia, kam internetinė parduotuvė priklauso, kur kaltų ieškoti”, – samprotavo S.Urbonas.

Telšių apskrities skyriaus vadovas įsitikinęs – nors lietuviai ir racionalūs žmonės, į naujoves žiūrintys nepatikliai, internetinė prekyba turėtų įgauti mastus.

„Yra rizika, kad apgaus ar pasinaudos pinigais iš sąskaitos, bet tai labai patogu. Pats neseniai internetu pirkau knygų. Pristatė tiesiai į kabinetą”, – džiaugėsi S.Urbonas.