Nuo užstrigusios reformos planų bandoma nupūsti dulkes

Iki 2011 metų rinkimų Lietuvoje gali būti įsteigta ne viena nauja savivaldybė

Per ateinančius penkerius metus Lietuvoje gali padaugėti savivaldybių. Vėl prisimenami daugiau kaip prieš dešimt metų kurti planai mažinti kai kurias savivaldybes. Gali būti, kad 2011 metų vietinės valdžios rinkimuose bus balsuojama jau ne 60-yje savivaldybių, kaip yra dabar, o beveik septyniose dešimtyse.

Pasiūlymai patvirtinti jau seniai

1994 metais buvo patvirtintos administracinio suskirstymo reformos metmenys, kuriuose numatyta gerokai padidinti savivaldybių skaičių. Pasiūlyta smulkinti didesnę dalį savivaldybių, kad jų iš viso būtų apie 90. Tai aiškinta noru vietinę valdžią priartinti prie žmonių, sumažinti ir padaryti efektyvesnį pernelyg didelį kai kurių savivaldybių biurokratinį aparatą, suderinti Lietuvos administracinį suskirstymą su analogiškais pavyzdžiais Europos Sąjungoje. Pagal jos standartus Lietuvoje savivaldybių per mažai ir jos pernelyg didelės.

Tačiau iki šiol įgyvendinta tik nedidelė dalis prieš 12 metų parengtų pasiūlymų dėl savivaldos administracinio suskirstymo reformos.

2000 metais įsteigtos penkios naujos savivaldybės – Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo ir Kalvarijos. Taip pat buvo panaikintas Marijampolės rajonas, palikta tik miesto Savivaldybė.

Jau šešerius metus Lietuvoje veikia 60 savivaldybių. Planai kai kurias jų susmulkinti kol kas neįgyvendinami.

Atnaujina diskusiją

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas, Darbo partijos frakcijos narys Valentinas Bukauskas prisiminė daugiau kaip prieš dešimtmetį pateiktus siūlymus ir tvirtina atnaujinantis diskusijas šiuo klausimu. Tačiau vargu ar Lietuvos administracinio padalijimo reformą bus suspėta įgyvendinti iki 2007 metų vasario 25 dieną įvyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. Todėl greičiausiai didesnį savivaldybių skaičių bus bandoma įteisinti iki 2011 metais vyksiančių vietinės valdžios rinkimų.

Be to, administracinio suskirstymo reforma siejama ir su pokyčiais apskričių bei savivaldybių įgaliojimų padalijime, kuriuos taip pat numatoma įgyvendinti per artimiausius kelerius metus.

V.Bukauskas „Kauno dienai” sakė, kad gaunama nemažai paklausimų iš įvairių visuomenės iniciatyvinių grupių, kurios reikalauja priartinti savivaldą prie paprastų gyventojų.

Tačiau komiteto pirmininkas vengė atsakyti, ar bus didinamas savivaldybių skaičius Lietuvoje. „Dėl to turi apsispręsti Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija, turi vykti diskusija mūsų komitete ir Seime. Tik po diskusijų ir atitinkamo pasirengimo gali būti priimti tam tikri sprendimai”, – teigė V.Bukauskas.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau prieš kelis mėnesius išsiuntė paklausimą Vidaus reikalų ministerijai dėl savivaldos reformos.

Atsakymą tikimasi gauti rugsėjį, prasidėjus Seimo rudens sesijai. Jos metu turėtų būti tęsiamos politikų diskusijos dėl Lietuvos administracinio suskirstymo pertvarkos.

Ragina laukti pertvarkos apskrityse

Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys „Kauno dienai” yra sakęs, kad radikalesnę savivaldos reformą būtų tikslinga įgyvendinti tuomet, kai bus iš naujo paskirstytos funkcijos tarp apskričių ir savivaldybių, galbūt netgi apsisprendus dėl pačių apskričių likimo. Ir Prezidentas, ir kai kurie politikai siūlo pagalvoti apie apskričių panaikinimą.

Tačiau, anot vidaus reikalų ministro, visa tai įmanoma tik po to, kai bus galutinai užbaigta žemės reforma, už kurią dabar atsakingos apskritys. Tai numatoma padaryti iki kitų metų pabaigos. „Nebūtų gerai dabar, nepabaigus šio didelio darbo, imtis kardinalių reformų apskričių ir savivaldybių įgaliojimų padalijimo srityje, taip pat kitų pertvarkų”, – sakė R.Šukys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad beveik neliko laiko administracinio suskirstymo pertvarkai įgyvendinti iki kitų metų vasarį vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. Pagal pasirengimo šiems rinkimams grafiką iki gruodžio 2 dienos turi būti patvirtintos visos apygardos, kuriose bus renkamos savivaldybių tarybos ir jų narių skaičius. „Todėl bent jau iki lapkričio turėtų būti visiškai aišku, kiek savivaldybių turėsime Lietuvoje”, – sakė jis ir pridūrė, kad kol kas nėra informuotas apie tai, jog reikėtų rengtis savivaldybių smulkinimui jau prieš artėjančius rinkimus.

Abejojama, ar per du artimiausius mėnesius politikai suspėtų susitarti ir priimti visus administracinei reformai būtinus teisės aktus.

Reikia aiškesnės ilgalaikės vizijos

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas „Kauno dienai” sakė nesąs prieš naujų savivaldybių steigimą, tačiau pabrėžė, kad tai turi būti daroma atsargiai ir palaipsniui.

„Pirmiausia reikia turėti aiškią ilgalaikę viziją, kur ir kada turi būti steigiamos naujos savivaldybės, kaip reformuojamas administracinis suskirstymas. Juk tai susiję su nemažais biurokratiniais, administraciniais, finansiniais ištekliais kiekvienoje konkrečioje reformuojamoje savivaldybėje”, – aiškino R.Malinauskas.

Anot jo, jeigu šiandien būtų apsispręsta įsteigti naują savivaldybę, joje turi būti kurį laiką stiprinamas administracinis korpusas. „Sakykim, jeigu šiandien nusprendžiame, kad Kalveliuose šalia Vilniaus bus įsteigta nauja savivaldybė, reikia kurį laiką tą Kalvelių seniūniją stiprinti, numatyti finansavimą jos steigimui ir normaliai darbo pradžiai. Tik tuomet turėtų būti priimti visi būtini įstatymai ir dar po kurio laiko gimtų nauja savivaldybė”, – dėstė Savivaldybių asociacijos prezidentas.

Todėl jis mano, kad naujos savivaldybės geriausiu atveju bus įkurtos per 2011 metų savivaldos rinkimus.

Gali pasiekti beveik šimtą

Per artimiausius kelerius metus Lietuvoje turėtų padaugėti iki dešimties naujų savivaldybių. 1998 metais patvirtintame administracinių vienetų reformos plane buvo numatyta, kad turėtų būti įsteigtos dar devynios savivaldybės vietoje tų rajonų, kurie dabar žiedu juosia didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų.

Vietoje Vilniaus rajono savivaldybės atsirastų Nemenčinės, Maišiagalos ir Kalvelių, vietoje Kauno rajono – Vilkijos, vietoje Šiaulių rajono – Kuršėnų ir Gruzdžių savivaldybės. Panevėžio rajoną pakeistų Ramygalos, Alytaus rajoną – Simno ir Daugų savivaldybės.

Tokiu būdu būtų panaikintos penkios ir atsirastų devynios savivaldybės. Bendras jų skaičius Lietuvoje tuomet būtų 64.

Be to, administracinio suskirstymo reformų planuose numatyta dar labiau susmulkinti savivaldybes ir pasiekti, kad jų skaičius būtų 88 arba net 96. Į savivaldybių centrus taip pat pretenduotų Pabradė, Dūkštas, Dusetos, Obeliai, Subačius, Vabalninkas, Kavarskas, Švenčionėliai, Rūdiškės, Eišiškės, Veisiejai, Gelgaudiškis, Vievis, Jieznas, Ežerėlis, Ariogala, Tytuvėnai, Varniai, Šeduva, Linkuva, Venta arba Viekšniai, Skaudvilė, Priekulė, Salantai.

Įgyvendinant savivaldybių pertvarkos reformą turės būti skiriamas papildomas biudžetinis finansavimas. Kiek dabar arba po kelerių metų kainuotų vienos savivaldybės įsteigimas, valdininkai neatsako tvirtindami, kad reikalingi konkretūs skaičiavimai, kurie dar nėra atlikti.

2000 metais įsteigiant penkias naujas savivaldybes ir naikinant vieną buvo išleista daugiau kaip 12 milijonų litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.