Kaune stringančio grandiozinio projekto neišjudina net gražiai piešiamos vizijos, tuo tarpu mažieji technologijų ir pramonės parkai jau seniai sėkmingai plečia veiklą
Mokslo ir technologijų parko „Technopolis” projektas šiais metais turėjo pradėti pirmąjį ketverių metų investicinį etapą, per kurį žadėta pritraukti 231 mln. litų. Tačiau kol kas Savivaldybės administracijos paskirtame 15 ha sklype nepradėti net parengiamieji komunikacijų įrengimo darbai.
Miesto valdžia infrastruktūros projektui tikėjosi gauti 11 mln. litų paramą iš Europos Sąjungos (ES) fondų, tačiau Ūkio ministerija šią paraišką atmetė. Tiesa, šį sprendimą miesto valdžia apskundė.
Tuo tarpu jau veikiantys mažesnių užmojų mokslo ir technologijų parkai kelerius metus sėkmingai plėtoja veiklą, bendradarbiauja su įmonėmis ir mokslo institucijomis.
Regionų savivaldybių administracijos jau šį rudenį ketina rengti pramonės parkų infrastruktūros techninius projektus.
Industrinius parkus rems ir valstybė
Lietuvos verslo paramos agentūros Informacijos skyriaus vedėja Rasa Austrotienė sakė, kad valstybė savivaldybėms pasirengusi skirti paramą pramonės parkų infrastruktūros projektams – vandentiekio, nuotekų, elektros, dujų tiekimo tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti. Vienas projektas gali pretenduoti į 10 mln. litų paramą. „Ji nebus teikiama, jei projektui jau paskirtos ES lėšos, – aiškino vedėja. – Tačiau savivaldybės, dar nežinančios, ar gaus ES paramą, gali teikti paraišką ir mums”.
Šiuo metu Šiaulių, Kėdainių ir Visagino savivaldybių administracijos jau yra parengusios pramonės parkų projektinę dokumentaciją. Taip pat baigiami rengti dokumentai Panevėžio, Alytaus, Akmenės ir Marijampolės pramonės parkams.
„Technopolio” projektų vadovas Justinas Taruška mano, kad į šią paramą negalės pretenduoti dėl skirtingo veiklos pobūdžio. „Pramonės parkai stengiasi pritraukti paprastas gamybos įmones, o mūsų projektas skirtas, žinių ekonomikos plėtrai, aukštųjų ir informacinių technologijų ryšiams su mokslu, eksperimentinei gamybai”, – teigė jis.
Tuo tarpu R.Austrotienė įsitikinusi, kad „Technopolis” taip pat galėtų pretenduoti į valstybės paramą.
Kėdainiai imasi konkrečių darbų
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kemešienė tvirtino, kad jau šį rudenį 60 ha teritorijai bus parengtas techninis inžinerinės infrastruktūros projektas. „Tikimės gauti 11,6 mln. litų ES paramą komunikacijoms įrengti, dar apie 2 mln. litų skirs Kėdainių rajono savivaldybės administracija”, – kalbėjo ji.
Pramonės parke pirmosios įmonės galės įsikurti po poros metų. „Šiuo metu jau yra trys užsienio kapitalo bendrovės, kurios norėtų parke statyti biokuro gamyklas”, – sakė K.Kemešienė.
Pasak vedėjos, specialiajame parko plane numatyta, kad čia galėtų veikti perdirbimo, gamybos ir logistikos bendrovės. „Taip pat čia galės įsikurti ir aukštųjų technologijų bendrovės”, – sakė ji. Kol kas parkas neturi valdytojo. „Jo reikės, kai sutvarkysime parko infrastruktūrą ir atsiras investuotojų”, – aiškino ji.
„Technopolio” viešojoje įstaigoje dirba trys darbuotojai. Jų darbo užmokesčiui pernai panaudota 56,7 tūkst. litų.
Šiauliai kuria aukštųjų technologijų tinklą
Šiaulių universiteto mokslo ir technologijų parkas kuria Šiaurės regiono aukštųjų technologijų įmonių tinklą. „Parke veikia pradedančių įmonių inkubatorius, taip pat supažindiname Mažeikių, Šiaulių regionų įmonių inžinierius su mechatronikos įrenginiais, moderniomis metalo apdirbimo staklėmis, keliame darbuotojų kvalifikaciją”, – sakė šio parko Verslo planavimo centro vadovas Mantas Stasiūnas. Pasak jo, šiuo metu parkas planuoja jungti šiaurinės Lietuvos dalies įmones į bendrą aukštųjų technologijų tinklą. „Būtina vienytis ir diegti modernias technologijas, kartu kurti projektus”, – mano M.Stasiūnas.
Jo nuomone, Kaune kuriamas „Technopolis” taip pat yra geras sumanymas, tačiau jam įgyvendinti trūksta politikų ir organizatorių valios. „Būtų naudinga įkurti tokį miestelį, kuriame daug mažesnių įmonių suvienytų jėgas, panašiai daro ir japonai, – kalbėjo M.Stasiūnas.
– Man atrodo, kad kauniečiai per daug dėmesio skiria skambioms frazėms, kurios labiau reikalingos prašant ES paramos, bet ne verslininkams. Mes daug dirbome su įmonių vadovais, įtikinėjome juos dalyvauti mūsų parko veikloje. Tik, kai sudomini verslininkus, gali tikėtis paramos ir iš ES fondų, nes tada matyti konkretūs rezultatai”.
Parkai turi daug galimybių
Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parke veikia 12 įmonių. Tai neseniai universitetuose baigusių studijas specialistų įkurtos bendrovės.
„Jos sėkmingai kuria gerus produktus, turime gerus ryšius su Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetais, netoliese įsikūręs Lietuvos energetikos institutas”, – teigė Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko direktorius Povilas Algimantas Jankus. Jis apgailestavo, kad parko plėtrai trukdo vietos stoka. „Išnaudojome visą plotą, o norinčiųjų čia įsikurti yra labai daug”, – sakė jis.
Pasak direktoriaus, parku domisi ir užsienio bendrovės. „Tačiau jos savo biurams įkurti pageidauja nuo 1000 iki 2000 kv. metrų ploto, – kalbėjo P.A.Jankus. – Jeigu turėtume galimybių, galėtume išsiplėsti į stambų parką, bet tam reikia lėšų”.
Jo nuomone, Ūkio ministerija turėtų numatyti aiškesnius prioritetus: ar remti jau egzistuojančius parkus ir juos plėsti, ar kurti stambius klasterius didelėms įmonėms. „Man atrodo, kad reikėtų labiau skatinti smulkųjų ir vidutinį verslą”, – svarstė jis.
Šalyje sėkmingai veikia 6 mokslo ir technologijų parkai.
Investuotojai neskuba
Kompiuterinės regos ir pramonės įmonių automatizavimo bendrovė „Elinta” buvo viena bendrovių, ketinusių investuoti „Technopolyje”. „Valdžios sprendimai tokie lėti, kad mes apsisprendėme investuoti kitur ir savo pastatą statysime Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje”, – „Kauno dienai” yra sakęs UAB „Elinta” direktorius Vytautas Jokužis. Pasak direktoriaus, trijų aukštų ir 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinyje bendrovė įkurtuves rengiasi švęsti kitų metų pradžioje.
„Technopolio” sumanymas įgyvendinamas jau ketverius metus, bet tokiais tempais jis bus realizuotas ne anksčiau nei 2015-2020 m. Tik ar tada bus kam investuoti? – retoriškai klausė V.Jokužis. Jis neatmetė galimybės ateityje bendradarbiauti su „Technopoliu”.
Savivaldybės administracijos Plėtros programų valdymo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis yra sakęs, kad balandį su suomiais pasirašytas ketinimų protokolas dėl bendradarbiavimo ir gautas bendros įmonės steigimo sutarties projektas. „Mes konsultuojamės su Ūkio ministerija, teisininkais, koks bendras juridinis vienetas, vadovaujantis Lietuvos įstatymais, gali būti suformuotas”, – sakė V.Grinis.
Vedėjas neprognozavo, kiek laiko užtruks derybos su Suomijos „Technopoliu PLC”. Tačiau šios įmonės viceprezidentas Karis Mikonenas akcentavo, kad dar labai anksti atsakyti, kiek ir ar apskritai „Technopolis PLC” investuos Kaune.
Visuomenėje ir žiniasklaidoje „Technopolį” bandoma pristatyti kaip „raktą į pasaulio rinkas”, o jo nauda Lietuvai ir ūkiui įvardijamas gerokai išaugsiantis vietos ir užsienio investicijų srautas.
„Technopolis” taps vienu iš šalies ūkio augimo variklių, jis Kauną pasauliui reprezentuos kaip šiuolaikinių technologijų miestą, Aleksotas pasipuoš naujojo parko infrastruktūra, rekreacinėmis zonomis ir moderniais pastatais”, – teigiama pranešimuose. Tačiau kol kas tai, deja, tik vizijos.