„Kelialapį į Maljorką esu nusipirkęs seniai, kovo mėnesį, – be jokių nuolaidų. Nesu skurdžius”, – nusijuokė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Į Maljorką jis išvyko vakar, rugpjūčio 6-ąją. Liepos pabaigoje, prieš pat atostogas, kalbėdamasis su „Ekstra” ministras užsiminė, jog prieš kelionę į Ispaniją dar šiek tiek pailsėsiąs Palangoje ir aplankysiąs tėviškę – Šeduvą, esančią Radviliškio rajone.
– Paskutinį liepos savaitgalį Palangoje vykusių „Horn Grand Prix” 1003 kilometrų lenktynių kvalifikacijos varžybų nugalėtojui „Snaigės-Kautros” ekipos nariui Nemunui Dagiliui įteikėte taurę ir Susisiekimo ministerijos diplomą. Ar tai pirmosios automobilių lenktynės, kurias stebėjote?
– Nesu užkietėjęs sirgalius: Palangoje vykusias lenktynes stebėjau antrąkart, nors automobilių sportas man patinka. Nepraleidžiu televizijos transliuojamų „Formulės-1” lenktynių, turiu ir savo numylėtinį – Michaelį Schumacherį. Deja, pats lenktyninio automobilio nesu vairavęs.
– Buvote laisvojo stiliaus imtynininkas, kandidatas į sporto meistrus. Ar dirbdamas Seime, o dabar – Vyriausybėje sugebate skirti laiko sportui?
– Nuolat sportuoju: kad palaikyčiau formą. Vienas gydytojas man yra sakęs, jog visi buvę sportininkai, jei nori išlikti sveiki, privalo mankštintis visą gyvenimą.
Man nuolat tenka imtis ir organizacinio, su sporto varžybomis susijusio darbo. 2002 metais Lietuvoje pirmąkart vyko aukšto lygio dvikovės sporto šakų turnyras: Europos jaunių imtynių (laisvojo stiliaus) čempionatas, kurį padėjau surengti. Varžybų organizacija buvo puiki, todėl Tarptautinė imtynių federacija (FILA) suteikė galimybę 2009 metais Vilniuje surengti pasaulio jaunimo imtynių čempionatą, prie kurio organizacijos vėl tenka prisidėti ir man. Be to, vadovauju 2011 metais Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato darbo grupei. Sportas – dalis mano gyvenimo, bet, vadovaujant ministerijai, ši dalis neišvengiamai mažėja.
– O gal stebėsite Japonijoje rugpjūčio antroje pusėje vyksiantį 15-ąjį pasaulio vyrų krepšinio čempionatą?
– Turėjau kvietimą. Planavau į Japoniją nuvykti įpusėjus čempionatui, susipažinti ir su FIBA prezidentu, bet nesuskubsiu. Japonijoje vyks seminaras, į kurį kviečiamos šalys (Ispanija, Lenkija, Lietuva), kurios artimiausiais metais turi surengti Europos vyrų krepšinio čempionatus. Tačiau informaciją iš seminaro turės parvežti kiti: ministrui būtų per didelė prabanga prarasti maždaug 10 darbo dienų.
– Kai dirbote finansų ministru, buvote gana savarankiškas: svarstant mokesčių pataisas išlikote principingas ir šį postą palikote kilus nesutarimų ne tik su Darbo partijos vadovybe, bet ir Socialdemokratų partijos viduje. Po metų vėl sulaukėte kvietimo padirbėti Vyriausybėje. Neapėmė dvejonės?
– Stebėjau derybas, kurios vyko formuojant dabartinę valdančiąją koaliciją. Kai Socialdemokratų partijos vadovybė nusprendė, kad postus ministerijose, kurie priklausė mūsų partijos nariams, turi ir toliau užimti socialdemokratai, nereiškiau noro grįžti į Vyriausybę. Tačiau derybininkai netruko atsiklausti, koks mano požiūris, jei man būtų pasiūlytos ministro pareigos. Sakiau, kad esu pasirengęs padėti dabartinei Vyriausybei, suprasdamas, kad nebus paprasta, nes tai – mažumos Vyriausybė.
– 2004-aisiais, kai ES komisarė Dalia Grybauskaitė išvyko dirbti į Briuselį, o jūs tapote finansų ministru, netruko pasigirsti priekaištų, kad Aplinkos bei Susisiekimo ministerijos nesugeba pasinaudoti ES fondų parama. Kokia situacija susisiekimo sistemoje yra dabar?
– Tapęs finansų ministru, netrukus gavau laišką iš organizacijų, kurios, Lietuvai rengiantis stoti į ES, stebėjo, kaip mūsų šalyje panaudojami ES skiriami pinigai. Minėtame laiške apie Susisiekimo ministeriją nebuvo nieko bloga, bet akcentuota, kad reikėtų atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos projektų finansavimą iš ES Sanglaudos fondo. Informacija nutekėjo į viešumą ir man, pradedančiam ministrui, nebuvo smagu sulaukti priekaištų iš savo kolegų.
Kita vertus, viešumas šiek tiek įpareigojo ministerijas, atsakingas už struktūrinės paramos administravimą, atkreipti dėmesį į laiške minėtas pastabas. Būta tam tikro sujudimo, kuris davė teigiamų poslinkių. Tačiau ir dabar susisiekimo sistemai, nors ir geriausiai sugebančiai pasinaudoti ES teikiama parama, labiausiai trūksta vieno dalyko – pinigų.
Lyginant su 2004 metais, statybos darbai smarkiai pabrango. Rinkos vertė per pastaruosius dvejus metus kai kuriose susisiekimo sistemos srityse padidėjo 20-30 procentų. Ir tai neišvengiamai kelia diskusijų organizuojant viešųjų pirkimų konkursus. Artimiausiu metu turėtų būti sukurta metodika, kuria naudojantis būtų įmanoma pagrįsti padidėjusią pirkinio (dažniausiai tai – kelių atnaujinimo darbai) kainą. Ar tam įtakos turi darbo užmokesčio didinimas, ar nuolat brangstantys naftos produktai, o gal kiti veiksniai? Be jokios priežasties nukrypti nuo projektuose numatytos sąmatos niekas neturi teisės, bet konkursuose dalyvaujančios įmonės pastaruoju metu nuolat aiškina, kad numatytuose pinigų limituose neįmanoma išsitekti.
– Susisiekimo sistemos rykštė – gausybė avarijų keliuose bei šimtai žuvusiųjų. Ką darysite?
– Nesaugus eismas keliuose – itin skaudi problema. Lietuva iš ES valstybių pagal eismo įvykius lyderiauja (avaringumas mūsų keliuose – bene pats didžiausias Europoje), todėl šiai susisiekimo sričiai neišvengiamai tenka skirti daugiau dėmesio.
Neseniai mūsų ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas lankėsi Latvijoje, kur per pastaruosius metus avarijų keliuose sumažėjo perpus. Latviai patobulino teisės aktus, reglamentuojančius saugų eismą. Jie sugriežtino baudas. Pavyzdžiui, Latvijoje jei neblaivus vairuotojas padaro avariją, konfiskuojamas ir parduodamas jo automobilis; jei sulaikomas neblaivus, konfiskuojamas vairuotojo pažymėjimas (ten neįmanoma rinktis – pažymėjimas ar bauda) ir skiriama „parų”, t.y. tris paras vairuotojas privalo atsėdėti kalėjime. Laimė, jam leidžiama pasirinkti laiką, kada jis tai padarys. Taigi peršasi išvada: ir pas mus būtina keisti teisės aktus, didinti vairuotojų atsakomybę.
Nenoriu vairuotojų gąsdinti, bet įpročius jiems teks keisti. Jau yra parengtos pirminės Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kurios griežtina vairuotojų atsakomybę už greičio viršijimą, vairavimą neprisisegus saugos diržų bei kitus eismo taisyklių pažeidimus.
Įstatymo projektas Vyriausybėje bus svarstomas rugsėjo pradžioje. Taip pat iki rugsėjo 1 dienos darbo grupė turės pateikti siūlymų, kaip sudrausminti vairuotojus, kad jie, prisigėrę svaigalų, apskritai nebedrįstų sėsti prie vairo.
– O koks jūsų vairavimo stažas?
– Dvidešimt šešeri metai. Ačiū Dievui, per visus tuos metus nesu pakliuvęs į eismo įvykius, nors važinėju daug (mano asmeninis automobilis – „Audi A6”). Būdavo, kad per metus, kai dirbau AB „Vilkauta” rinkotyros ir rinkodaros direktoriumi, nuvažiuodavau apie 35 tūkst. kilometrų.
– Pirmoji jūsų, kaip susisiekimo ministro, išvyka buvo į Lietuvos ir Lenkijos pasienį: lankėtės Šeštokų, Mockavos bei Marijampolės geležinkelio stotyse. Prioritetą ministerijos valdose skiriate geležinkelių transportui?
– Liepos pabaigoje, prieš pat savo atostogas, buvau pasirinkęs tris išvykas: į Marijampolės apskritį, į Vilniaus oro uostą ir Klaipėdos jūrų uostą. Nes dviem tarptautiniams projektams: „Rail Baltica” (europinės vėžės geležinkeliui) bei „Via Baltica” (automagistralei) mūsų valstybėje skiriamas prioritetas, todėl pats norėjau susipažinti su geležinkelių būkle. Esu nustebintas, kad stipriai pažengta pirmyn: daug investuota geležinkelio infrastruktūrai atnaujinti.
Šį rudenį bus baigta Europos Komisijos lėšomis finansuojama „Rail Baltica” galimybių studija ir 2007-aisiais šį projektą bus pradėta įgyvendinti. Nors rudenį sudaryta dvišalė komisija nutars, kurioje vietoje ši geležinkelio linija kirs Lietuvos ir Lenkijos sieną, man rūpėjo pačiam pamatyti, ar mūsų siūlymas – ties Šeštokais – tinkamiausias.
Be to, Marijampolėje buvome susitikę su miesto vadovais bei europinės vėžės geležinkelio projektuotojais iš Transporto investicijų direkcijos, kurie pateikė siūlymų, kur derėtų įrengti krovinių terminalus bei logistikos centrą.
Siūlymai kėlė šiokių tokių abejonių, nes planuojami krovinių terminalai Baraginės kaime įsiterptų į gyvenamųjų namų zoną. Todėl sutarėme, kad iki rudens lauksime naujo pasiūlymo: terminalus reikėtų projektuoti toliau nuo miesto, bet kartu – ekonomiškai pagrindžiant, galbūt arčiau „Via Baltica” magistralės. Svarbu, kad projektą įvertintų ekspertai, išmanantys modernių terminalų statybą.
Prieš pat atostogas buvau susitikęs ir su Vilniaus, Kauno bei Palangos oro ir Klaipėdos jūrų uostų vadovais, nes norėjau sužinoti, kaip jiems sekasi spręsti problemas, susijusias su Šengeno reikalavimų vykdymu.
– Keletą savaičių poste, o susisiekimo sistemoje orientuojatės puikiai. Kaip tai pavyksta?
– Daug ką žinau iš bendrų posėdžių Vyriausybėje, kuriuose dalyvaudavau kaip finansų ministras. Be to, pradėjęs dirbti Susisiekimo ministerijoje, iš karto paprašiau informacijos apie ministerijai pavaldžių įmonių veiklą, būklę, jų planus bei ilgalaikius tikslus.