Į užsienį – per kaimyninių šalių jūrų uostus

Kitapus Baltijos jūros susiruošę keliauti lietuviai dažnai pasijunta lyg gyvenantys šalyje, neturinčioje jūrų uosto.

Lietuviai važiuoja Rygos, Ventspilio ar net Talino jūrų uostų link, nes vandens keliu vykti iš Klaipėdos yra kur kas brangiau negu iš kaimyninių šalių.

Bilietų kaina į Švediją kartais gali skirtis net du kartus. Kodėl?

„Taip, bilietai Latvijoje ir Estijoje pigesni. Tačiau, jei taip galima sakyti, keleiviai yra „išmelžiami” kelto viduje”, – dideles klaipėdiškių kainas paaiškino „DFDS Lisco” Keleivių rinkodaros ir pardavimų grupės vadovas Arvydas Skuodas.

Jis minėjo brangesnį maistą, mažesnes nuolaidas vaikams. Be to, iš Klaipėdos kursuojantys keltai barų, kitų pasilinksminimo vietų skaičiumi dar negali prilygti iš Latvijos ir Estijos plaukiantiems keleiviniams laivams.

Be to, lietuviai neslepia – jiems krovinių verslas kur kas svarbiau nei keleiviai.

Priežastis – laivų dydžiai

Dar viena priežastis, kodėl vandens keliu pigiau keliauti iš kitų Baltijos šalių, – keltų dydžiai.

Iš Klaipėdos kai kurie keltai plukdo 180 keleivių, o iš Rygos gali iškeliauti ir 1500 žmonių.

„Todėl jie gali sau leisti nustatyti mažesnę kainą, nes yra daugiau vietų. Vadovaujantis logika, geriau parduoti vietas pigiau, tačiau užpildyti visą keltą.

O mes kainų negalime mažinti ir dėl ypač didelio keleivių srauto vasarą”, – sakė A.Skuodas.

Jo teigimu, latvių keltuose yra labai pigių, belangių kajučių, taigi ir kaina ten kitokia.

„Mūsų kajutės geresnės, didesnės, tačiau jų mažiau. Tad ir brangiau”, – rinkodaros ypatumus aiškino A.Skuodas.

Maisto kaina keltuose taip pat skiriasi lietuvių naudai.

„Pagaliau jūs pažiūrėkite, kokia mūsų uosto infrastruktūra.

Keleiviai kartais išėjimo ieško 3 valandas. Ar tai normalu?

Aišku, keleiviams nepatogu.

Juk ne mes, vežėjai, turime rūpintis uosto infrastruktūra”, – piktinosi „DFDS Lisco” atstovas.

Kroviniai – svarbiau

Lietuvos jūrų vežėjams kroviniai – svarbiau nei keleiviai.

„Mes to net neslepiame – mums kroviniai svarbiau. Mūsų keltai yra krovininiai-keleiviniai.

Tuo tarpu iš Rygos kursuojantys laivai yra keleiviniai”, – tvirtino A.Skuodas.

Keltų savininkai neslepia – liūto dalį jie atsiima tik gabendami krovinius.

Kai kurie lietuvių turimi keltai buvo pagaminti tik kroviniams gabenti.

Tik vėliau jie buvo pritaikyti gabenti ir keleivius, iš pradžių – vien sunkiasvorių automobilių vairuotojus.

Dabar komiškai atrodo anksčiau plaukioję keltai į Vokietijos miestą Zasnicą. Šalia krovinių čia buvo įrengta tiktai 12 vietų keleiviams. Jų net ne visada pakakdavo ir vilkikų vairuotojams.

Dabar šį maršrutą vėl mėginama atkurti, tiesa, kelte bus įrengta daugiau vietų.

Reisą į Stokholmą panaikino

Tik dėl to, kad pritrūko krovinių, 2001 metais buvo nutrauktas ypač vasaromis populiarus reisas iš Klaipėdos į Stokholmą.

Pagrindinė priežastis – nėra pelno.

Šiltuoju sezonu keleivių netrūko, tačiau krovinių į Švedijos sostinę buvo gabenama mažai.

Rudenį keleivių srautas sumažėdavo 3 kartus, todėl šios linijos nutarta atsisakyti.

Dabar šimtai lietuvių į Švedijos sostinę priversti keliauti iš Rygos arba Talino.

Pasirinko pigesnį uostą

A.Skuodas įžvelgia ir daugiau priežasčių, kodėl Klaipėdai nelemta pasivyti Rygos ir Talino. Viena jų ta, jog Klaipėda – ne sostinė.

„Keleivių srautai tarp Rygos, Talino ir Stokholmo yra visai kiti nei iš Klaipėdos. Juk sostinių gyventojai daugiau keliauja, ten gyvena daugiau žmonių. Taigi ir keltai didesni, o bilietai – pigesni”, – sakė „Lisco” atstovas.

Dar viena priežastis – Stokholme didesni mokesčiai nei Pietų Švedijos mieste Karlshamne, į kurį šiuo metu kursuoja lietuvių keltai.

„Į Karlshamną ir iš jo gabenama daugiau krovinių. Taigi šis reisas mums yra pelningas ir mes jo neketiname atsisakyti”, – kalbėjo „DFDS Lisco” atstovas.

Tiesa, vykstantieji į Švedijos sostinę šiuo reisu paprastai nesinaudoja. Nuo Stokholmo iki Karlshamno – apie 500 kilometrų.

Keleivių kasmet daugėja

Tačiau keltų bilietų pardavėjai tikina, kad kasmet keleivių sparčiai daugėja.

„Populiarėja visos kryptys. Lietuviai perka bilietus ir kelionėms iš Klaipėdos, ir iš Rygos, ir iš Talino”, – sakė „DFDS Lisco” priklausančios turizmo bendrovės „Krantas Travel” direktorius Putinas Bielskis.

Pasak jo, tie, kurie nori patekti į Stokholmą, perka bilietus kelionei keltu iš Rygos.

Norintieji patekti į Pietų Švediją, Daniją arba Norvegiją užsisako kelionę iš Klaipėdos į Karshamną.

Tačiau P.Bielskis nutyli, kad nuvykti į Karshamną iš Estijos kainuoja du kartus pigiau nei iš Klaipėdos.

Lietuviai pinigais nesišvaisto

Vežėjai pastebi, jog lietuviai mažiau palieka pinigų keltuose negu mūsų kaimynai. Tai priklauso nuo to, kokie žmonės keliauja.

Pavyzdžiui, į Švediją vyksta ten uždarbiauti ketinantys lietuviai.

Jie sudaro didžiulę dalį keltų keleivių.

„O jie tikrai nešvaisto pinigų”, – kalbėjo „DFDS Lisco” atstovas A.Skuodas.

Pasak „Krantas Travel” atstovo P.Bielskio, nei patys uždarbiautojai, nei emigrantų lankyti vykstantys tautiečiai keltų baruose ilgai neužsibūna.

Dosnių verslininkų lietuvių keltuose – vienetai. Čia dauguma – tolimųjų reisų vairuotojai.

„O Rygos ir Talino keltuose pilna turistų, nes juk tai sostinės.

Deja, Klaipėda negali lygiuotis į tokius verslo ir turizmo centrus kaip Latvijos bei Estijos sostinės”, – apgailestavo „Krantas Travel” vadovas.

Tuo tarpu į Vokietijos uostamiestį Kylį iš Klaipėdos keliauja tie, kurie pakeliui į Vakarų Europą nori aplenkti Lenkiją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.