Moters gyvenimą sudarkė banditų vizitas

Po užpuolikų apsilankymo kaimietė liko prikaustyta prie lovos, tapo pirmos grupės invalide. Ji iki šiol bijo, kad nusikaltėliai vėl apsilankys.

Mikašiūnuose (Vilniaus r.) pas dukterį dabar besiglaudžianti 74 metų Sofija Peciukonis visko bijo. Artimiesiems išeinant iš namų ji primygtinai prašo užrakinti duris, užtraukti užuolaidas, rašoma dienraštyje L.T.

„Dieve, už ką man tokia bausmė?” – nerišlia kalba ji kartais paklausia lyg savęs, lyg dukters Janinos Gaidienės. Po banditų užpuolimo pensininkė nebevaikšto, kurį laiką nematė, sutriko kalba. Iki tol sveika buvusi moteris tapo visiška paliegėle.

Rado kaimynas

Kas praėjusių metų gruodžio 7-osios vakaro įvyko nuošalaus Girios kaimo (Šalčininkų r.) vienoje troboje, S.Peciukonis artimiesiems nepasakoja.

„Gal nenori gąsdinti mūsų? Gal mama baiminasi, kad plėšikai išeis į laisvę ir atkeršys? O gal tiesiog neprisimena?” – svarstė J.Gaidienė.

Šiame kaime – tik trys trobos. Vienoje jų gyvenusi S.Peciukonis nuėjo vakaroti pas kaimynę 70 metų Genriką Požaricką.

Vėliau, jau po nusikaltimo, vienas kaimynas prisiminė, kad pažiūrėjęs televizijos laidą „Langai” jis matė, kad gretimame name ramu.

Tik kitą rytą vyras sunerimo, kai iš G.Požarickos namo niekas neišėjo. Užsukęs jis išvydo kraupų vaizdą.

Trobos šeimininkė G.Požaricka gulėjo negyva ant grindų, surištomis rankomis ir kojomis S.Peciukonis – ant lovos. Kaimynas pamanė, kad ir ši negyva, ir išskubėjo kviesti policijos. Tik vėliau, atbėgus kitai kaimynei ir pašaukus, S.Peciukonis silpnu balsu atsiliepė.

Tirant šiurpų nusikaltimą paaiškėjo, kad nusikaltėlių grobiu tapo keli tūkstančiai litų G.Požarickos santaupų.

Prasidėjo vargai

S.Peciukonis nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis, daugybė kaukolės ir žandikaulio lūžių.

Nukentėjusiąją nuvežus į Šalčininkų ligoninę, medikai kelias valandas nesiryžo jos pervežti į Vilnių, kad ši nemirtų kelyje.

Anksčiau jokiomis sunkiomis ligomis nesirgusi S.Peciukonis ligoninėse išgulėjo apie mėnesį.

Vėliau prasidėjo artimųjų vargai. Nors moteris pati negalėjo nė pajudėti, Šalčininkų medikai nenorėjo pripažinti, kad ji – pirmos grupės invalidė.

Tik pagrasinus kreiptis į Vilnių gydytojai suteikė invalidumą.

Iki užpuolimo poliklinikoje net nebuvo S.Peciukonis ligos istorijos. Po nusikaltimo ji tapo bejėgė. Moteris pati negali net pavalgyti. Po to, kai banditai jai buvo surišę rankas, nelaimėlė nevaldo dešinės, o kairę vos judina.

Iki užpuolimo ji Girios kaime pati prižiūrėdavo ūkį, ravėdavo daržus ir kiekvieną sekmadienį kulniuodavo tris kilometrus iki autobusų stotelės, kad nuvažiuotų į bažnyčią.

Po banditų vizito ji kažin ar kada bevaikščios, nors medikai vis dar teikia vilčių.

Dienas S.Peciukonis leidžia lovoje, kartais pakalbinama dukters. Ji negali skaityti, žiūrėti televizoriaus.

Teisia už išžaginimą

„Teisme prašysiu, kad nusikaltėliams skirtų didžiausią bausmę. To jie tikrai nusipelnė”, – įsitikinusi J.Gaidienė.

Šalčininkų rajono policininkai praėjus mėnesiui po kraupaus nusikaltimo sulaikė du užpuolikus ir jų bendrininkę – vieno iš banditų sugyventinę. Iš trijulės tik pastaroji teismo laukia laisvėje.

Pareigūnai nelinkę kalbėti apie suimtuosius – esą negalima pažeisti nekaltumo prezumpcijos. Tačiau vietos gyventojai žino, kad plėšikų vadeiva jau ne kartą šiurpino Rūd­ninkų girioje besiglaudžiančius kaimus.

Dar būdamas nepilnametis jis užpuolė kaimyną, yra teisiamas už išžaginimą.

Girios, šalia esančio Rudnios ir kitų kaimų gyventojai baugščiai dairosi pro langus, kai sutemus švysteli automobilio žibintai. Jie bijo, kad nusikaltėliai grįš arba ateis jų sekėjai.