Asvejos ežero pakrantės kaip medus traukia turtuolius. Šiame regioniniame parke formuojasi savotiškas elito klubas.
Sodybose prie Asvejos jau šeimininkauja buvęs prezidento patarėjas Raimundas Mieželis, praeityje garsus krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, restorano „Stikliai” bendraturtis Romas Zakarevičius, BMW automobiliais prekiaujančios bendrovės „Krasta Auto” prezidentas Kęstutis Martinkėnas, įmonės VITI generalinis direktorius Konradas Juzeliūnas. Greta, prie Ilgo ežero, šiomis dienomis baigia įsirengti sodybą ir „Baltic Management Institute” (BMI) vadovė Vida Bandis. Ši moteris yra ir Almos Adamkienės labdaros fondo valdybos narė, rašoma dienraštyje L.T.
Kalbama, kad tarp milijonierių po kurio laiko ketina įsikurti ir šalies vadovas V.Adamkus su žmona Alma.
Gerai ir Turniškėse?
R.Mieželis L.T. patikino, kad V.Adamkams jo sodybos vartai – visuomet atviri: „Na, taip, aišku! Esu jau juos kvietęs pailsėti, bet vis neturėjome galimybės sueiti – arba jis išvažiuoja, arba mes esame kur nors išvykę”.
Paklaustas apie galimus pirmosios šalies poros planus persikelti gyventi į tokį gamtos prieglobstį, R.Mieželis susimąstė: „Na, nežinau… Turbūt Turniškėse irgi visiškai ramu. Teisingai, ten ežero nėra, bet Neris visai netoli. Nežinau, tokia tema nesame su juo diskutavę”.
Paklaustas, kaip pastaruoju metu sutaria su prezidentu, ponas Raimundas atsakė: „Normaliai. Nei buvome susipykę, nei ką. Kai suformavo naują komandą, rečiau susitikdavome, nes nebuvo tiek reikalų, kiek anksčiau, kai kartu dirbome”.
Prašmatnus sklypas
75 metų R.Mieželis su žmona Dalia Asvejos regioniniame parke valdo kone 6 hektarų sklypą, kurio rinkos vertė – bent 3 milijonai litų. Čia, ant Viranglio ežero kranto, įsikurti vietos užtektų ne tik Adamkams, bet ir dar kelioms šeimoms.
Beje, kai Mieželiai šiose valdose šeimininkavo visu smarkumu, ir sklypas, ir sodyba dar buvo įforminti kažkokio Vidmanto Dovydavičiaus vardu. Savaime suprantama, kad Adamkų pavardė nefigūravo. Šiuo metu, anot R.Mieželio, popieriai jau yra sutvarkyti D.Mieželienės vardu.
Tobulas prieglobstis
Gyventi ar bent vasaroti Mieželių valdomame sklype Adamkams būtų tobulas pasirinkimas. Jei jie turėtų ir rezidenciją Turniškėse, iš ten norint pasiekti Asvejos parką nebereikia važiuoti per Vilnių.
Beje, tas kelio ruožas, kur važiuojant nuo sostinės Pabradės link nusukama į Sužionis, jau dabar intensyviai tvarkomas kelininkų. Važiuojame toliau ir matome, kaip tolstame nuo civilizacijos, aplinkui vis mažiau žmonių. Toli, iš kur Mieželių sodybos dar net nesimato, kelią pastoja užtvaras su užrašu „Privati valda”. Kelias niekur neveda – tik pas Mieželius, todėl pašaliniai čia vargu ar mėgintų važiuoti. Sodyba tiesiog tobulai įsispraudusi ant kalnelio – iš vienos pusės ją saugo ežeras Viranglis, iš kitų pusių – tankus miškas. Brūzgynai kai kur tokie tankūs, kad nebūtina tverti tvorų.
„Daug mažų vėžiukų”
„Myliu gamtą, nes esu senas skautas, miškuose dažnai stovyklaudavome”, – pasakojo R.Mieželis, keliasdešimt metų dirbęs aukšto rango verslo vadybininku JAV, Pietų Amerikoje bei Vakarų Europoje.
– Kuo jus ir kitus turtuolius patraukė Asvejos parkas? – teiravomės R.Mieželio.
– Daugelis įsikūrė arčiau Molėtų, o aš arčiau Pabradės. Traukia, nes yra gana arti Vilniaus, gražios, miškingos vietovės. Ir vanduo. Vanduo švarus, ežere yra labai mažų vėžiukų.
– Dažnai ten vasarojate? Ką nuvykę veikiate?
– Stengiamės nuvykti kuo dažniau. Kartais išeina kartą per mėnesį, kartais dažniau. Ten ramu ir tylu. Daugiausia skaitome, o kartais pirtį užsikuriame, pasikaitiname, ežere išsimaudome. Didelių švenčių nedarėme, bet vieną kitą gimtadienį su šeimos nariais esame šventę.
– Iš ko įsigijote šią sodybą?
– Žinote, mano gana geras draugas nekilnojamojo turto agentas surado. Beje, jis mums ir butą Rožių alėjoje, kur dabar gyvename, rado. Kas buvęs savininkas, aš gerai nežinau. Žinau, kad jis statėsi namą prie Vilniaus ir jam trūko pinigų, todėl ir pardavė žemę.
– Ar jums daug kainavo?
– Na, viskas reliatyvu. Aišku, niekas nėra labai pigu.
– Ar jūsų nevaržo sklypo paskirties ribojimai?
– Ne! Ten yra žemės ūkio paskirtis, yra miškas. Bet jie neprašo, kiek aš suprantu, nereikalauja, kad būtinai užsiimtume ūkininkyste. Tokio reikalavimo lyg nėra. Esame vaismedžių, vaiskrūmių pasodinę, kada nors kas nors iš jų bus.
– Ar jums svarbu, kas jūsų sodybos kaimynai?
– Ne, jokio skirtumo. Kaimynė nerimauja.
Aplink Mieželių sklypą nėra kaimynų, tik už maždaug pusės kilometro yra ponios Zofijos valdos.
Prie Viranglio vasarojančią Zofiją suglumino kalbos, kad netrukus jai gresia tapti artima Adamkų kaimyne: „Gerai būtų turėti tokius kaimynus, bet mums būtų nepatogu. Pas mus tokia netvarka – o ten taip gražu! Jie turi pinigų daug, o mes neturim!”
Zofija ne tokia stambi žemvaldė kaip Mieželiai – su dviem broliais jai priklauso 3,3 hektaro sklypas.
Vis dėlto moters balse girdimas džiugesys.
„Prezidentas man – visai nieko. Aš prieš jį nieko neturiu. Ir Alma patinka – ji moteriškė tokia tyli, inteligentiška.
Jie abu tokie. Kad daugiau tokių būtų Lietuvoje! Reikės susipažinti artimiau”, – vylėsi Nemenčinėje gyvenanti, bet prie Viranglio vasarojanti moteris.
R.Mieželio nuotykis
Zofija pasakojo smagų nuotykį, kurį išgirdo iš dar vieno kaimyno: „Gyvena ten tokie senukai, pas juos buvo užėjęs R.Mieželis.
Senukas vėliau pasakojo: „Dieve, neturėjau kuo jį pavaišinti. Turėjau tik virtos kiaulienos, su lašiniais tokios. Atpjoviau, o Mieželis ir sako: „Oi, kaip skanu! Ir aš noriu kiaulę pirkti!” Ir nupirko iš jų kiaulę”.
Zofija džiūgavo, kad ir be įtakingų kaimynų jos sodyba pasikeitusi į gera: „Sovietmečiu čia nebūdavo ramybės dėl studentų iš Vilniaus. Jie statė palapines, vogė malkas ir šieną. Dabar čia visiška ramybė”.
Senbuvis R.Zakarevičius
Bene seniausiai prie Asvejos įsikūrė vienas „Stiklių” vadovų R.Zakarevičius, kuris vasarą čia gyvena nuolat. „Mes ten nuo sovietmečio, gal nuo 1988 metų. Įsigijome, kad patys augintume daržoves. Atstatėme mokytojos sudegusį namą”, – prisiminė jis.
Restorano šefą džiugina permainos: „Tik dabar ši vieta tapo madinga, o tada buvo pelkė! Džiugu, kad dabar mes brangstame!”
Verslininkas sužavėtas apylinkėmis: „Tokia gamta, toks nuostabus kampelis! Savi gandrai, žuvys, tvenkiniai, savi vėžiai – viską turim!”
Išsipirko ramybę
Š.Marčiulionis prie Asvejos neseniai surengė teniso turnyrą „Dubingiai Open”, kuriame jėgas išbandė net premjeras Gediminas Kirkilas. Pas Š.Marčiulionį svečiuodamiesi žmonės aikčioja, kad legendinio krepšininko sodyba – fantastiškame gamtos kampelyje. Šeimininkas yra minėjęs, kad visomis jėgomis stengėsi išpirkti aplink gyvenančių kaimiečių valdas – kad niekas netrikdytų jo ramybės.
Kaip ir R.Mieželio, Š.Marčiulionio biografijoje yra amerikietiškas etapas – 8 sezonus žaidė NBA.
Tapo ūkininke
A.Adamkienės fondo valdybos narė V.Bandis L.T. prasitarė, kad šiomis dienomis išeina iš BMI atostogauti ir ketina išbandyti poilsį savo naujojoje sodyboje. „Gera pažįstama ten turi sodybą, man ir pasisekė gauti mažą žemės plotelį šalia jos”, – džiaugėsi V.Bandis.
V.Bandis mėgausis poilsiu sodyboje ne tik per atostogas: „Kai tik galėsiu, vyksiu kas savaitgalį. Labai patinka toks poilsis. Ko daugiau reikia?”
Pagal galiojančią tvarką, norėdama šią sodybą susitvarkyti, V.Bandis turėjo įrodyti esanti kuo puikiausia ūkininkė. „Pernai turėjau gauti ūkininko pažymėjimą, kad gaučiau leidimą iš viso ką nors ten daryti. Aš vis tiek gėlytes auginsiu, kokias nors uogas. Man tas įdomu! Pasisodinau slyvų kelis medžius, sodinsiu ir aviečių. Bet paršų ir karvių neauginsiu!”
Apie 20 metų V.Bandis dirbo Merilando universiteto padalinyje Vokietijoje, o nuo 1981-ųjų tęsė darbą Merilando universitete JAV, netgi tapo jo viceprezidente.
Deginasi pusnuogės
Už tai, kaip šeimininkauja prie Asvejos, pagyrimo nusipelnė „Krasta auto” prezidentas K.Martinkėnas. Jo sodyba – viena kukliausių, bene labiausiai atitinka šio krašto autentiškus pastatus. Tiesa, ponas Kęstutis nedažnai čia atvažiuoja, užsuka vos kelis kartus per metus.
„Kur kas dažniau čia atvažiuoja jo žmona su draugėmis pusnuogės pasideginti”, – L.T. sakė pikantiškų vaizdų iš valties prisižiūrėjęs vyriškis.
***
Nekilnojamojo turto agentūros „Centro kubas” komercijos direktorius Zigfridas Račkovskis:
„Vertinant poilsio teritorijas, aukščiausią lygį atitinka Trakai, Trakų rajonas. Margis ir kiti Trakų ežeriukai lengvai pasiekiami, iki jų iš Vilniaus vos 20–30 kilometrų. Asvejos, Dubingių taip pat neblogas reitingas, bet iki ten 50–60 kilometrų. Jei Trakus galėtume laikyti A kategorijos poilsio zona, Dubingius vertinčiau C.
Kokios kainos? Na, nelabai ten liko sklypų. Jei sklypas su pakrante ir iki hektaro – jis kainuoja nuo 1500–2000 iki 5000 litų už arą. Jei ežero nesiekia – už arą bus 500 litų mažiau. Itin geri sklypai yra brangesni, bet ne daugiau nei 10 000 litų už arą”.
***
Asvejos regioninis parkas patenka į trijų rajonų teritorijas: Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus.
Asvejos ežeras itin ilgas – net 22 kilometrų. Jo kranto linijos ilgis – 72,5 kilometro.
Asvejos regioninio parko gyvenamasis centras – Dubingių miestelis.
Per Asveją dar 1934 metais nutiestas vienas iš nedaugelio šalyje tebesančių medinių tiltų, jo ilgis – 87 metrai.