Vasarą dažnas meškeriotojas susiduria su problema – kaip išsaugoti pagautas žuvis, ypač kai išvykstama į žvejybą su nakvyne ar savaitgaliui.
Būna, kad, sėkmingai žvejoję kelias dienas, tinkamai nepasirūpinę laimikiu meškeriotojai priversti išmesti pagautas žuvis į krūmus ar į vandenį.
Kad taip neatsitiktų, siūlome pasinaudoti iš įvairių šaltinių surinktais patarimais.
(I dalies tęsinys. Pradžia liepos 28 d. „Meškeriotojo savaitgalio” numeryje)
Išsivirti žuvienę
Žuvienė seniai tapo nakvojančių prie vandens meškeriotojų kultiniu patiekalu, tik, deja, ne visi ją moka išvirti.
Aliuminio ar vario puodas ir mediniai šaukštai (kad nenudegtumėte lūpų) nesunkūs vežiotis, o reikalingi žuvienei produktai užima dar mažiau vietos.
Dar gyvą žuvį reikia apsvaiginti peilio rankena, nuskusti žvynus, išpjauti žiaunas paliekant galvą, išvalyti vidurius. Būtinai nuskutama didelių žuvų juoda pilvaplėvė. Žuvų vidurius reikia užkasti ar išmesti kuo toliau, kad neviliotų musių.
Žuvienei tinka bet kokios žuvys, bet geresnė išeina iš sterkų, ešerių ir pūgžlių. Galima panaudoti įvairių rūšių žuvis, tačiau tarp jų turi būti kelios iš aukščiau paminėtų.
Nuvalytos ir išplautos žuvys sudedamos į puodą, įmetama svogūno galvutė, vandens pilama per du pirštus nuo krašto, iškart pasūdoma (valgomasis šaukštas 2,5 l vandens).
Iš pradžių laužas turi degti intensyviai. Vos tik vanduo užverda, puodas pakeliamas aukščiau, kad vanduo burbuliuotų, o žuvys lėtai vartytųsi.
Tuo laikotarpiu reikia stebėti puodą, kad su kylančia puta neišbėgtų žuvies taukai. Vos tik puta ima kilti, puodą reikia tuojau nukelti ir pastatyti taip, kad virimas nenutrūktų ir putos nesiveržtų per kraštus.
Kai tik žuvų akys pabals, reikia įmesti lauro lapų ir juodųjų pipirų žirnelių. Po to žuvienei belieka virti tik dešimt minučių.
Nuimtas nuo ugnies puodas kiek ataušta ir žuvienė tinkama valgyti. Jos aromatas ir skonis puikus, tad nereikėtų papildomai dėti bulvių, kruopų, koncentratų, nes tuomet bus ne žuvienė, o žuvies sriuba.
„Dvigubas” skonis
Kai turima stambių ir smulkių žuvų, galima išvirti „dvigubą” žuvienę, kuri bus dar geresnio skonio. Jai skirtos žuvys paruošiamos kaip aprašyta aukščiau, pūgžliams išimami tik viduriai.
Iš pradžių marlės maišelyje pasūdytame vandenyje verdama smulkmė. Kai žuvys subyra gabaliukais, maišelis išgręžiamas, jo turinys išmetamas.
Po to didelės žuvys supjaustomos gabalais ir dedamos į gautą buljoną, įmetamas svogūnas, lauro lapai bei pipirai ir vėl verdama, kol užvirs.
Šiuo būdu išvirtoje žuvienėje nebus smulkių kauliukų, didelius gabalus patogu išimti iš puodo. Jei po ranka nėra marlės maišelio, smulkmę galima išvirti tame pačiame puode, o buljoną vėliau perpilti į laikiną indą.
Valgant žuvienę į lėkštę patariama įmesti džiovinto batono gabaliukų, o iš viršaus įberti pjaustytų svogūnų laiškų.
Žuvį – į keptuvę
Neturint galimybės išsivirti žuvienės, žuvis galima iškepti. Kepimui reikia vežtis keptuvę ilga rankena arba skardą, aliejaus, maltų džiūvėsių.
Žuvys nuvalomos, nupjaustomos galvos, išskrodžiamos ir nuplaunamos. Druska lengvai įtrinama žuvų oda ir vidus.
Po penkių minučių žuvys išvoliojamos džiūvėsiuose ir dedamos į karštą keptuvę, kuri stovi ant anglių. Kepama iš abiejų pusių, kol žuvų oda tampa oranžinė ar raudona.
Keptuvė nuimama nuo anglių, apdengiama lėkšte ir kiek ataušinama. Ypač skanios būna gryname ore keptos lydekos, plakiai, karpiai. Beje, lydeka nelabai tinka žuvienei, tad ją geriausia kepti ar skrudinti.
Pastaruoju metu nepamainomu meškeriotojo pagalbininku tapo rulonais parduodama aliuminio folija.
Išskrostas be galvų žuvis pasūdo, į pilvą deda pjaustytų svogūnų, lauro lapų, vynioja į foliją ir deda į žarijas taip, kad karštis apimtų ruošinį iš visų pusių tolygiai.
Po 15-20 minučių priklausomai nuo žuvies dydžio ji išimama, ragaujama. Netinka į žuvies pilvą kišti bulvių ar kruopų, nes jos nespės iškepti.
Jei nėra po ranka folijos, galima pasinaudoti „tarybiniu” metodu ir iškepti žuvį ant laužo anglių, suvyniojus ją į šlapią laikraštį.
Tik reikia sekti, kad laikraštis visai nesudegtų. Šiuo atveju nereikia skusti žvynų – jie prilimpa prie laikraščio ir lengvai atsiskiria kartu su oda. Teko matyti, kaip žmonės bando žuvis iškepti ant grotelių, specialiose žnyplėse ar suvertas ant iešmo.
Čia kiekvienas daro, kaip išmano, juolab kad prekybininkai siūlo įvairių prieskonių ir priemonių žuvims paruošti.
Automobiliu galima atsivežti visą kilnojamą virtuvę ir paruošti pietus iš trijų patiekalų. Tačiau šis rašinys skirtas ne gurmanams, bet eiliniams žvejams, kad jų laimikis nesušvinktų, o būtų prasmingai suvartotas.