Jau ne pirmą mėnesį jūrininkai neranda sau vietos. Mokesčių inspekcija rimtai ėmėsi reikalauti iš jų mokesčių už 2001-2003 metais užsienio laivybos kompanijose uždirbtas pajamas.
Kam nepasisekė
Kodėl tik už 2001-2003 metus? Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. mokesčius galima imti ne daugiau nei už einamuosius ir penkerius ankstesnius kalendorinius metus.
Priminsime, kad jūrininkų, 2001-2002 metais dirbusių užsienio laivyne, pajamoms taikomas 20 procentų mokesčio tarifas. 2003 metais laivuose su Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavomis dirbusių jūrininkų pajamos neapmokestinamos, kitų jūrininkų pajamoms taikomas 15 procentų mokesčio tarifas.
Nuo 2004 metų sausio 1 dienos galioja Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pataisa, visus jūrininkus, nepriklausomai nuo laivo registracijos, atleidžianti nuo pajamų mokesčio.
Pravartu dar kartą priminti, kad už šią svarbią valstybinę lengvatą jūrininkai turi būti dėkingi Seimo nariui Vaclavui Stankevičiui, Lietuvos jūrininkų sąjungai ir Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijai, kurie kelerius metus atkakliai siekė šios privilegijos. Tiesa, Europos Komisija dabar reikalauja atimti šią lengvatą iš jūrininkų, dirbančių laivuose su patogiomis vėliavomis, ją laikydama pagalba šių laivų savininkams.
Atleisti nuo mokesčio jūrininkai buvo laimingi. Pirma, visi jie, vienodai sunkiai dirbantys jūroje, vienas prieš kitą tapo lygūs. Antra, jiems atsirado galimybė „išlįsti iš pogrindžio” – neslėpti savo pajamų, nevežti didelių sumų, rizikuojant pakeliui į namus būti apvogtiems, uždirbtus pinigus laisvai pervesti į asmeninę banko sąskaitą. Jie galėjo legaliai leisti pinigus tėvynėje, nekilnojamąjį turtą pirkdami ne giminaičių, bet savo vardu.
Reikalavimas sumokėti 2001-2003 metų mokesčius daugeliui nuskambėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Buvo gaila skirtis su kažkada uždirbtais ir jau išleistais pinigais. Vieniems priskaičiavo 15, kitiems 20-25 tūkstančius litų. Be to, kankino abejonės: juk valstybė vis dėlto vėliau atleido jūrininkus nuo mokesčio, pripažinusi jiems šią privilegiją, tad kam vėl grįžti prie šio košmaro?
Kodėl mokesčius turi mokėti ne visi, bet tik tie, kuri „nepasislėpė”? Redakcijai skambinę jūrininkai tvirtino, kad Mokesčių inspekcijos sąraše yra tik 1700 jūrininkų, iš kurių reikalaujama sumokėti mokesčius, pavardžių (iš tikrųjų dar mažiau).
O kaip kiti, apie kuriuos inspekcija neturi žinių, – pasipiktinę klausinėjo „geranoriški” jūrininkai. Jie sakė, jog metas skambinti pasitikėjimo telefonu ir įduoti savo draugus, kuriems labiau pasisekė. Neva teisybės labui.
„Paliktų jūrininkus ramybėje, dėl senaties panaikintų jų skolą. Juolab kad jau dvejus metus jie atleisti nuo pajamų mokesčio. Kiek užsienyje dirbančių žmonių nemoka – ir nieko. O ir valstybei nėra didelės naudos, vieni rūpesčiai ir išlaidos sudarinėjant ir siuntinėjant paklausimus į užsienį”, – mano Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas Petras Rupšys.
Vis dėlto asociacija tokio siūlymo valstybinėms instancijoms nepateikė, o po gulinčiu akmeniu vanduo, kaip žinia, neteka.
Reikia mokėti
Dabar jūrininkai širsta ant visų: bankų, įdarbinimo kompanijų, savo laivų savininkų, kurie galėjo mokesčių inspektoriams pateikti žinių apie jų pajamas. Tačiau su įstatymu nepasiginčysi, todėl protingiausieji, pavaikštinėję pas advokatus ir už konsultaciją sumokėję daug pinigų, vis dėlto nutarė atsiskaityti su valstybe.
Daugelis dar prisimena gandus apie šimtų „Baltlantos” jūrininkų bėdas. Dėl nesumokėto pajamų mokesčio buvo areštuoti jų butai, automobiliai ir vasarnamiai, jie keletą metų bylinėjosi su mokesčių inspektoriais, pasiekdami ne Aukščiausiąjį Teismą.
Tačiau klausimai liko. Jūrininkai, ypač rusakalbiai, menkai mokantys valstybinę lietuvių kalbą, dėl jų neretai kreipiasi į „Klaipėdos” redakciją, nors Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos inspektoriai visada pasirengę kantriai ir geranoriškai viską paaiškinti.
Sprendžiant iš skambučių redakcijai, ilgai krante nebūnantys jūrininkai nežino atsakymų į elementariausius klausimus. Ar jie privalo deklaruoti savo pajamas, gautas už darbą jūroje? Ką daryti, jeigu jūrininkas iš reiso grįžo po gegužės 1-osios ir pavėlavo deklaruoti pajamas? Kokius dokumentus, patvirtinančius gautų pajamų sumą, reikia pristatyti Mokesčių inspekcijai?
Į redakciją kreipėsi ir keli jūrininkai, tvirtinantys, kad iš jų reikalaujama sumokėti mokesčius už 2000 metų pajamas.
Ir svarbiausias klausimas, kamuojantis Mokesčių inspekcijai dar „nepasidavusius” jūrininkus: ar ji turi dokumentais pagrįstą informaciją apie jų užsienio laivybos kompanijose gautas pajamas? Kontrakte nurodyta suma dar nereiškia, kad jūrininkas tikrai ją gavo. Nejaugi inspekcija užklausia visas laivybos kompanijas? O gal Lietuvos fiskaliniai organai šią informaciją gauna iš savo kolegų kitose Europos Sąjungos šalyse?
Šiuos ir kitus klausimus redakcija pateikė Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos specialistams. Jau gautas kompetentingas ir išsamus atsakymas, kuris dabar rengiamas spaudai ir bus išspausdintas kitame „Jūros” leidinyje.