Uostamiesčio išradėjų ir jų išradimų likimas – skirtingas.
Vienų, užpatentavusių savo išradimą, laukė pripažinimas ir praturtėjimas, o kitus ėmė lankyti antstoliai.
Prietaisas tvarkai
Klaipėdiečio Jurijaus Artiušenkos išradimas yra vienas naujausių tarp klaipėdiečių išradėjų.
Vyras prieš kelis mėnesius užpatentavo prietaisą nešvarumams surinkti. Viena svarbiausių šio prietaiso funkcijų – surinkti kieme vedžiojamų augintinių išmatas.
Nors toks prietaisas tikrai padėtų miesto tvarkai, jis gali būti masiškai gaminamas ir tikriausiai susilauktų pirkėjų dėmesio, J.Artiušenka kol kas nesulaukė pasiūlymų leisti naudotis jo išradimu.
Viena iš priežasčių – potencialūs prietaiso gamintojai tiesiog nežino, jog toks daiktas išrastas.
„Dukra, kuri gyvena Amerikoje, ne kartą Jurijų ragino atvažiuoti. Ji tikino, kad svečioje šalyje tėvas susilauktų pripažinimo ir finansinės naudos.
Tačiau vyrui gerai ir Lietuvoje”, – šypsojosi Jurijaus žmona.
Neranda rėmėjų
Finansinės naudos išradimas neatnešė ir profesoriui habilituotam daktarui Sigitui Kudarauskui.
Mokslininkas nesikuklino, savo išradimą „Laisvų svyruojančių stūmoklių šiluminė mašina” pavadindamas pasaulinės reikšmės, nes itin plačios jo pritaikymo galimybės.
Tokį išradimą, anot S.Kudarausko, būtų galima pritaikyti hibridiniuose automobiliuose, panaudoti įvairioms kilnojamosioms elektros stotims.
Tačiau išradėjui sunkiai sekasi rasti rėmėjų, kurie negailėtų pinigų, kad šis išradimas būtų įdiegtas.
„Ieškau partnerių Lietuvoje arba užsienyje, kurie susidomėtų, gamintų, tapdami išradimo bendrasavininkiais. Yra tam tikrų teigiamų poslinkių. Tačiau potencialūs investuotojai kartais nesupranta, kas jiems siūloma, todėl bijo investuoti. Galbūt tikras rėmėjas gyvena kur nors už kampo. Tačiau vienas kito nežinome. Manau, žmonėms trūksta informacijos”, – neslėpė S.Kudarauskas.
Jis vis dar laukia atsakymo iš „Volvo”, „Ford”, „General Motors”, „Daimler Chrysler”, „Renault”, „Peugeot-Citroen” bei kitų pasaulinių automobilių kompanijų, taip pat kompresorių gamybos firmų, kurioms išsiuntė pasiūlymus.
Pardavė iš varžytinių
Bene liūdniausias likimas ištiko žinomą uostamiesčio išradėją Ivaną Šechovcovą.
Jis yra kelių dešimčių išradimų autorius, o jį išgarsino sapropelio (dumblo, kuris tampa organine trąša) populiarinimas.
Teigiama, jog vyras, norėdamas įdiegti savo išradimą ir uždirbti, paėmė kreditą, kurio nesugebėjo išmokėti.
Praėjusiais metais už kelių tūkstančių litų komunalinių paslaugų įsiskolinimus I.Šechovcovo butas buvos areštuotas ir parduotas iš varžytinių.
Šių metų gegužę I.Šechovcovui dar vieną smūgį sudavė Klaipėdos savivaldybė.
Vyras iš jos dešimtmetį nuomojosi negyvenamąsias patalpas. Savivaldybė dėl nesumokėtų nuomos mokesčių kreipėsi į teismą.
Šis I.Šechovcovui priteisė savivaldybei sumokėti per 48 tūkst. litų.
Tačiau išradėjas dėl tokio nuosprendžio pateikė prieštaravimus, todėl bylos nagrinėjimas dar nesibaigė.
Milijonierių nėra
Statistikos, kiek užpatentuotų išradimų yra įdiegiami, nėra.
Tačiau Patentinių paslaugų centro direktorė Marija Lenkutienė patikino, jog įgyvendinama tik maža dalis išradimų.
„Geriausias variantas, kai išradėjas dar prieš patentuodamas susitaria su kuria nors įmone, kuri nori pirkti išradimą. Tačiau tokių atvejų retai pasitaiko, nes reikšmingų išradimų yra vienetai”, – sakė M.Lenkutienė.
Daugiausiai įgyvendinama tarnybinių išradimų, tai yra tų, kuriuos atliko bendrovių darbuotojai.
„Kita priežastis, kodėl išradimai nėra įdiegiami, ta, jog Lietuvos išradėjai neturi vieningos organizacijos. Dėl to apie juos mažai kas žino. Pavyzdžiui, JAV veikia kompanijos, kurios iš gyventojų ir firmų surenka pasiūlymus apie reikalingus išradimus. Tada paskelbia, kokie jie yra reikalingi. Anekdotu tapo atvejis, kai viena amerikietė, kuriai nusibodo vonioje skęstantis muilas, užsakė atrasti neskęstantį. Išradėjai jos norą įgyvendino, gavo atlygį, o ta moteris tapo milijoniere. Tačiau galiu patikinti, jog Lietuvoje dėl išradimų milijonieriumi dar netapo nė vienas išradėjas”, – pasakojo M.Lenkutienė.
Rekordas – 100 išradimų
Vis dėlto kai kurie išradėjai sėkmingai plėtoja su išradimu susijusį verslą.
Klaipėdietis Aleksandras Gridinas dar prieš ketverius metus užpatentavo saugos diržų panaudojimą.
Po to jis įkūrė pramoninio alpinizmo verslą, kuriame jo išradimas tapo pagrindine darbo priemone.
„Daugiausiai dirbame užsienyje. Tačiau tiktai ne dėl to, kad esame pigi darbo jėga. Tiesiog mes geriausi”, – nesikuklino A.Gridinas.
Klaipėdoje išradimų rekordininkas yra profesorius habilituotas daktaras, Lietuvos taikomųjų mokslų akademijos prezidentas Vilius Židonis. Jo sąskaitoje – per 100 išradimų.
V.Židonis ir kiti akademijos mokslininkai savo išradimus pritaiko Klaipėdos rajone, Slengių kaime kuriamame „Saulėtajame sodžiuje”.
Šios gyvenvietės naujakuriai naudos tik alternatyvią energiją ir kurą, kurie bus išgaunami įdiegus akademijos mokslininkų išradimus.
Iš išradimo užsidirbti vis dar tikisi ir klaipėdietis Evaldas Geištoraitis bei vilnietis Antanas Ciūnys. Jie užpatentavo išradimą „Sapropelio trąšos ir jų gavimo būdas”.
Pasak E.Geištoraičio, tik užpatentavus išradimą, buvo imtasi gaminti šiek tiek sapropelio trąšų.
„Bet kai esi mažas, sunku kovoti su nesąžininga konkurencija”, – prasitarė išradėjas.
Sapropelio trąšos gaminamos iš ežerų dumblo, kurio Lietuvoje netrūksta. Jos skirtos ekologiniams ūkiams, nes šie iki šiol neturi kuo tręšti laukų.
„Buvome keliose bendrovėse, bet mūsų pasiūlymai atgulė į stalčius. Norint pradėti plėtoti sapropelio trąšų gamybos verslą, pradžiai reikia šimtų tūkstančių litų”, – sakė E.Geištoraitis.
Tautiečiai – pasyvūs
Valstybinio patentų biuro Išradimų departamento direktoriaus pavaduotoja Valerija Ramunė Tulienė teigė, kad Lietuvoje kasmet apie 200 išradėjų pateikia paraišką gauti patentą savo išradimams.
Tačiau iš jų tik 60 proc. sudaro Lietuvos piliečiai. Europoje pagal išradimų skaičių Lietuva – viena paskutiniųjų.
Mūsiškiai daugiausiai išradimų sukuria statybos ir mechanikos srityje, o užsieniečiai – farmacijos.
Išradimai Lietuvoje buvo registruojami ir prieš karą. Iš jų ryškiausi: nenuplaunamas užrašas ant muilo, mašinėlė silkėms valyti, būdas konservuoti paukščių kiaušinius, sofa, paverčiama į dvigubą lovą.
Sovietmečiu išradimai buvo laikomi valstybės nuosavybe. Jų patentavimas ir nuosavybės teisė atkurta tik 1991 metais.
Per tuos 15 metų Lietuvoje įregistruota beveik pusketvirto tūkstančio išradimų.
Tarp išradėjų dominuoja Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų mokslininkai.
Lietuvoje nevengiama eksperimentuoti visose gyvenimo srityse.
Todėl mūsų žmonės yra užpatentavę galvijų galvos apdangalą, ožkų pieno sūrį, vištų lesalą, picos tešlą, masalą dugninėms žuvims gaudyti, vaistažolių rinkinius, veido raukšlių regeneravimo būdą, higienišką unitazo sėdynės užklotą.