Automobilių prekybos ypatumai

Naudotų transporto priemonių paklausa skatina prekeivius patenkinti pirkėjų poreikius ir dar labiau plėtoti savo veiklą

Nors vasariški karščiai daugelį miestiečių gina į sodybas, paežeres ar pajūrį, tačiau automobilių prekeiviai atsispiria atostogų sezono pagundoms ir savo amato stengiasi nenutraukti nė dienai. Juolab kad, anot jų, paklausa kol kas tik didėja. Tai – viena priežasčių, dėl kurios Kauno automobilių turgus ne tik savo aprėpiama teritorija, bet ir jame vykstančios prekybos intensyvumu pelno lyderio pozicijas šalyje.

Sumažins eismo netvarką Taikos prospekte

Prekyba naudotomis transporto priemonėmis – ilgus metus gyvuojantis ir žymesnių nuopuolių nepatiriantis verslas. Būtent taip savo užsiėmimą apibūdina prekeiviai automobiliais, jau spėję paminėti savo amato dešimtmetį.

Tryliktus metus skaičiuoja ir Kauno automobilių turgus. Be paliovos besiplečianti prekyvietės teritorija akivaizdžiai byloja, kad jos poreikis vis didesniam parduodamų mašinų kiekiui yra tiesiog būtinas. Atrodo, dar visai neseniai daugelį prekeivių maloniai nustebino padidėjusios turgavietės valdos, kai autovežiams buvo leista stovėti buvusio „Dinamo” fabriko teritorijoje. Tuo tarpu pastaruoju metu baigiama įrengti dar viena didelė aikštė prie pat Taikos prospekto. Pasak turgavietės vadovų, ji leis ne tik praplėsti iki šiol sausakimšą buvusią autovežių aikštę, bet ir suteiks galimybę kur kas patogiau savo transporto priemones saugiai pastatyti atvykstantiems pirkėjams.

„Automobilių turgaus teritorija prasiplėtė dviem hektarais. Dalį žemės išsinuomojome, o kitą nusipirkome. Visų pirma numatyta įrengti per keturis šimtus vietų atvykstančių pirkėjų automobiliams. Reikia tikėtis, kad tokiu būdu bus bent šiek tiek atlaisvintos turgaus prieigos Taikos prospekte, mat iki šiol dauguma pirkėjų savo mašinas palikdavo dažniausiai gatvės pakraščiuose. Pasirūpinsime, kad judrioje gatvėje būtiniausiose vietose būtų pastatyti stovėti draudžiantys kelio ženklai”, – sakė uždarosios akcinės bendrovės „Varanas” direktorius Valentinas Naujanis, suskaičiavęs, kad pastarosios naujovės iš įmonės pareikalavo maždaug trijų milijonų litų investicijų.

Automobilių stovėjimo aikštelių aplink turgavietę buvo ir anksčiau, tačiau iš kitų miestų ar šalių atvykstantys pirkėjai atokiau esančių vietų dažniausiai nepastebėdavo ir savo transporto priemones chaotiškai palikdavo paprasčiausiai ten, kur matydavo jų stovint daugiausiai – Taikos prospekte.

V.Naujanio teigimu, turgavietės plėtra sutapo ir puikiai patenkino vos prieš mėnesį Kauno savivaldybės atstovų pateiktus reikalavimus: „Mus pasikvietę valdininkai tąkart išdėstė, esą daugelis gyventojų skundžiasi transporto netvarka aplink turgavietę. Atsakydami į priekaištus, paprašėme miesto vadovų leisti išsinuomoti ar nusipirkti dar daugiau žemės, kurioje galėtume įrengti papildomas aikšteles automobiliams stovėti, tačiau, nepaisant to, kad viską siūlėmės daryti savo lėšomis, jie tegalėjo paskėsčioti rankomis ir dar kartą paraginti mus savarankiškai imtis tvarkos. Būtent tai ir darome – naujojoje aikštėje įrengti modernūs, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys valymo įrengimai ir lietaus nuotėkų kanalizacija, iš bendrovės pareikalavę tikrai didelių investicijų”.

Dažni pirkėjai iš svetur

Šiuo metu Kauno automobilių turgus dar labiau sustiprino savo lyderio pozicijas šalyje, mat jau anksčiau jis buvo vadinamas didžiausiu, o dabar prekyvietės užimama teritorija siekia beveik 20 hektarų. Neretai atvykstantys pirkėjai gerokai nustemba pamatę, kad visos aikštės vis tiek yra sausakimšos įvairiausių markių automobilių.

Bendrovės „Varanas” direktorius V.Naujanis konstatavo, kad vien tik devynviečių autovežių per savaitę jiems skirtose aikštėse apsilanko apie penkis šimtus. Tad jau šis skaičius byloja, kad turgavietėje pabuvoja apie puspenkto tūkstančio lengvųjų automobilių ar nedidelių mikroautobusų. Prekyba motociklais čia kol kas vangi, tačiau tikimasi, kad ji taip pat įgaus reikiamą pagreitį.

Centrinėje turgaus aikštėje šiuo metu stovi per du tūkstančius automobilių, o aplink ją išsidėsčiusiose trijose dešimtyse įmonėms išnuomotų aikštelių galima suskaičiuoti dar apie pustrečio tūkstančio parduodamų naudotų transporto priemonių.

Šeštadienį, kai jaučiamas pats didžiausias prekybos mašinomis aktyvumas, turgavietėje jų būna apie devynis tūkstančius. Tačiau V.Naujanis pabrėžė, kad nors savaitgalis vis dar laikomas intensyviausiu laikotarpiu, tačiau šis verslas nenutrūksta ir darbo dienomis: „Natūralu, kad dirbantys žmonės ne bet kada gali sau leisti paskirti bent pusdienį norimo automobilio paieškoms, todėl daugelis jų renkasi laisvadienius. Lygiai taip šiokiadieniais kur kas rečiau lankosi atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų ar kaimyninių Baltijos šalių bei Lenkijos. Rytų valstybių gyventojai čia zuja kiekvieną dieną ir nuperka tikrai daug jų pamėgtų markių mašinų. Lygiai taip iki savaitgaliais vykstančio pagrindinio turgaus paklausius automobilius apsukriai nuperka vadinamieji perpardavinėtojai. Retkarčiais pasitaiko, kad darbo dienomis mašinų parduodama netgi daugiau nei šeštadienį”.

Paklaustas, kaip pavyksta pritraukti į Kauną tiek pirkėjų iš svetur, V.Naujanis svarstė, kad viena priežasčių – besiplėtojanti infrastruktūra. Anot jo, daugeliui svetimšalių, gabenančių įsigytus automobilius geležinkeliu, patogu pakrauti pirkinius į vagonus tiesiog pačioje turgavietėje esančioje tam skirtoje vietoje arba netoliese esančiame Palemone. Be to, aplink yra nemažai patogių vietų atvykėliams apsigyventi. Viena jų – greta įsikūręs nedidelis viešbutis. UAB „Varanas” direktorius šyptelėjo, sakydamas, kad Palemone daugelio gyvenamųjų namų kiemai jau beveik pavirto automobilių saugojimo aikštelėmis, mat juose apsistojantys mašinų pirkėjai savo įsigytas transporto priemones stengiasi laikyti arčiau savęs.

Keičiasi poreikiai ir norai

Automobilių turgaus vadovo teigimu, skirstant transporto priemones pagal jų markes ir paskirtį, kai kuriose „amžiaus grupėse” lietuvaičiai anaiptol nėra pagrindiniai pirkėjai. Išvardijęs „Audi”, „Volkswagen”, „Opel”, „Toyota”, „Mazda” ir „Mercedes Benz” markes, V.Naujanis patikino, kad didžiąją dalį šios gamos senesnių mašinų (pagamintų maždaug iki 1991 m.) superka Kazachstano, Kirgizijos bei Tadžikistano gyventojai. Turgavietėje jie įsigyja kone 80 proc. ar net daugiau tokių automobilių.

Kiek naujėlesnių transporto priemonių segmente pirkėjų ratas prasiplečia, mat čia prisijungia ir lietuviai bei kaimynai latviai, estai ir lenkai. Visų jų poreikiai paprastai būna panašūs. Turgaus prekeiviai sako, kad jau praėjo tie laikai, kai tarp perkamiausių transporto priemonių dominavo anksčiau vienvaldžiais lyderiais tituluoti vokiški „Audi”, „Volkswagen” ir kiti modeliai. Mašinų pardavėjai neslepia, kad tautiečių akys vis dar pirmiau pakrypsta į pastaruosius, tačiau galutinis apsisprendimas dažnai būna visai kitoks – pasirenkamas prancūziškas ar japonų gamybos keturratis pirkinys.

Vienos iš automobiliais prekiaujančių įmonių vadybininkas-konsultantas Andrius Kazla pasakojo, kad laikui bėgant keičiasi ir pirkėjų poreikiai. Jei anksčiau lietuviams buvo itin svarbi automobilio spalva, tai dabar, perkant gerokai naujesnes transporto priemones, kainuojančias nuo trijų tūkstančių eurų, vienu pagrindinių prioritetų jie laiko komfortą teikiančius privalumus – elektra valdomi langai ir oro kondicionierius jau tapo kone būtinybe.

Žvelgiant į parduodamus ne senesnius kaip dešimties metų automobilius, dar vieni aktyvūs pastarųjų ieškotojai yra Baltarusijos piliečiai. Juos paprastai domina tam tikri „Mazda”, „Nissan”, „Citroen”, „Volkswagen” ir „Audi” markių modeliai. Atvažiuodami su konkrečiais tėvynainių užsakymais, kaimyninės šalies gyventojai neretai įsigyja ir keliasdešimt tūkstančių litų kainuojančius prabangesnius BMW ar „Mercedes Benz” limuzino klasės automobilius. Be to, baltarusiai itin domisi nedideliais mikroautobusais, o ypač – „Volkswagen Transporter”.

Lygiai taip pat įvairias nesunkias komercinės paskirties transporto priemones vertina ir atvykėliai iš Ukrainos, perkantys mikroautobusus ir lengvuosius automobilius, skirtus ne keleivių, bet krovinių gabenimui.

Beje, amerikietiškų automobilių prekyba, stebint iš šalies, gerokai smuktelėjo žemyn. V.Naujanis prisiminė, kad, užėjus didžiajai iš JAV gabenamų transporto priemonių bangai, pastarosios prekyvietėse sudarydavo beveik penktadalį visų parduodamų mašinų. Tuo tarpu dabar, nepaisant, kad kainos vis dar yra gerokai mažesnės, jų skaičius ir perkamumas yra kur kas mažesnis.

Daugiausiai perkama „nuo tralų”

Paklaustas, kiek mašinų parduodama per dieną, direktorius V.Naujanis teigė, kad tikslaus atsakymo surasti beveik neįmanoma: „Vieni iš turgavietės išvažiuoja tik į automobilių servisą patikrinti mašinos techninės būklės, o kiti jau būna ją įsigiję, todėl traktuoti, kad tiek viena, tiek ir kita transporto priemonė yra parduotos, būtų neteisinga. Galiausiai reikia nepamiršti ir perpardavinėtojų, kuriems kartais pakanka nupirkti automobilį ir užrašyti didesnę jo kainą. Atrodytų, kad mašina dar stovi turguje, tačiau iš tiesų ji jau parduota”.

Vieša paslaptis, kad jau ilgą laiką pagrindinė prekyba naudotais automobiliais vyksta autovežių aikštėse. Toks reiškinys seniai įgavo savo pavadinimą – „prekyba nuo tralų”. Prekybininkai pripažįsta, kad didžioji dalis parvežamų vakarietiškų automobilių parduodama dar nespėjus jų nukrauti ant žemės.

V.Naujanis svarstė, kad tam įtakos turi dvejopo pobūdžio pirkėjai. Profesionalesniems pirkėjams pakanka pasidomėti pagrindinių mašinos agregatų būkle bei mintyse ekspromtu suskaičiuoti, kiek kainuoja defektų pašalinimas. Nors tai yra šiek tiek rizikinga, tačiau dažnai pasiteisina. Juolab kad perkant ant autovežio esantį automobilį jis paprastai būna gerokai pigesnis.

Tačiau yra ir antra kategorija pirkėjų, kurie nori iššniukštinėti kiekvieną automobilio kampelį ir surasti net menkiausius gedimus. Akivaizdu, kad antrajame vilkiko platformos aukšte tai padaryti tiesiog neįmanoma. Be to, autovežių aikštėse dažnai pasitaiko ir kurioziškų situacijų: kol vienas pirkėjas įdėmiai lankstosi, tupinėja aplink mašiną bei mėgina surasti daugiau defektų ir nusiderėti, kitas, net neužlipęs atidžiau pasižiūrėti į prekę, įbruka pardavėjui rankpinigius ir anam tepasako: „Lipk žemėn. Aš jau tą mašiną nusipirkau”.

Dalį pirkėjų vis dar atbaido prasta automobilio prekinė išvaizda. Natūralu, kad tik ką iš svetur pargabentos transporto priemonės nebūna nuplautos, o juo labiau niekas neišblizgina jų salonų ar agregatų po variklio dangčiu.

„Šiuo metu vis dažniau į turgų atvyksta ne pavieniai pirkėjai, bet ištisos šeimos. Tokiais atvejais vadovauti pirkimui imasi moterys, o joms tikrai ne visos transporto priemonės vienodai gražios. Savaime aišku, kad joms murzini ar bent kiek daužti automobiliai tikrai ne prie širdies, todėl tokiais atvejais tenka eiti į pagrindinę turgaus aikštę ir rinktis pirkinį iš tų mašinų, kurios jau būna nupoliruotos ir išblizgintos kartais net labiau nei naujų automobilių salonuose”, – šypsodamasis pasakojo V.Naujanis.