Socialinės apsaugos ir darbo ministre trečią kartą tapusi V.Blinkevičiūtė žada stabilumą ir dar pilnesnes kišenes
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos senbuvė Vilija Blinkevičiūtė ir vėl jai vadovauja. Šios įstaigos duris ji kas rytą varsto jau dvidešimt trečius metus iš eilės, per tą laiką trečią kartą tapo socialinės apsaugos ir darbo ministre. Nors einant šias pareigas jai teko ne vieną pūdą druskos suvalgyti, jos jai brangios. Ne dėl minkšto krėslo, o dėl to, kad gali padėti žmonėms.
– Ar skalsi ministrės duona? Jums pakeitus partiją iš socialliberalų į socialdemokratų daug kas nusprendė, kad taip siekėte išsaugoti minkštą ministrės krėslą?
– Socialinės apsaugos srityje dirbu kone visą savo gyvenimą, 23 metus, tiesa, su nedidele dviejų mėnesių pertraukėle šį pavasarį. Man tai labai brangus darbas, artimas, nors ministrės pareigos yra labai atsakingos, bet jei labai stengiesi, pavyksta pasiekti norimo rezultato. Dirbsiu kaip dirbusi ir pasikeitusi partinė priklausomybė tam neturės jokios reikšmės. Lietuvos žmonės jau pavargo nuo nesantaikos, nuolatinių pasikeitimų, pasigenda stabilumo.
Socialinėje srityje, kuri paliečia kiekvieną žmogų, revoliucijų būti negali, todėl svarbiausia – tęsti pradėtus darbus. O jų tikrai netrūksta. Pagrindinis siekis – gerėjant ekonominei finansinei šalies situacijai į socialinę sritį turi ateiti daugiau pinigų, tada žmonės pajus, kad pilnėja jų kišenės, jausis socialiai saugesni.
Galbūt visko padaryti per dvejus metus, likusius iki Seimo rinkimų, ir nespėsime, bet rimtus pagrindus padėti galima.
– Vyriausybės programoje yra daug gražių pažadų Ar realu juos įgyvendinti?
– Sutinku, kad šie įsipareigojimai yra pakankamai ambicingi, bet turime dirbti taip, kad jie taptų realybe. Esu įsitikinusi, kad mums pavyks. Noriu patikinti, kad ir vidutinę pensiją iki 650 litų tikrai padidinsime, ir minimalų atlyginimą iki 800.
Aišku, laukia daug diskusijų Trišalėje taryboje su darbdaviais, profesinėmis sąjungomis. Bet kitos išeities neturime: jei nekils žmonių pajamos, jie išvažiuos. Būtina gerinti ir darbo sąlygas. Vergiškomis sąlygomis už minimalią algą žmonės neturi dirbti. Taip pat didės ir kitos pajamos – pensijos, išmokos. Nuo liepos padidėjo pensijos, vidutiniškai 60 litų. Rudenį pradėsim svarstyti kitų metų biudžetą ir vėl reikės galvoti apie pensijų padidinimą ateinančiais metais.
Nuo kitų metų planuojame spręsti jau gerokai įsisenėjusią našlių pensijų problemą. Parengti įstatymo pakeitimai numato, kad šios pensijos nuo kitų metų etapais didės, bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyti teisę į jas. Tam planuojame skirti apie 100 mln. litų iš „Sodros” biudžeto.
Nuo liepos žmonių pajamos tikrai išaugo sumažinus gyventojų pajamų mokestį ir padidinus minimalų atlyginimą. Tačiau kainos irgi nestovi vietoje. Todėl, manau, kad Vyriausybė prieš šildymo sezoną turėtų apsispręsti ir padidinti valstybės remiamų pajamų dydį. Jos jau šiais metais nuo vasario išaugo iki 165 litų. Tai padėtų pragyventi labiausiai skurstantiems žmonėms. Tada dar daugiau sunkiai besiverčiančių šeimų galėtų gauti kompensacijas už būsto šildymą.
Dar vienas dydis, kuris jau kurį laiką yra įšaldytas – minimalus gyvenimo lygis. Jį iš mirties taško Vyriausybė turėtų pajudinti svarstant kitų metų biudžetą. Tai padaryti esame įsipareigoję savo programoje.
– Tarp pirmaeilių Vyriausybės darbų minima, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti demografinei politikai, skatinti gimstamumą.
– Mes turime įgyvendinti visą neseniai priimtų įstatymų, reglamentuojančių paramą šeimai, tarp jų ir naujovę – tėvystės atostogas, išmokų auginantiems vaikus padidinimą, paketą. Tačiau tai tik pradžia, sustoti negalime, išmokas reikės didinti toliau.
Pradėjome mokėti vaiko pinigus, palaipsniui juos gaus visi vaikai iki 18 metų amžiaus, dabar jie mokami iki septynerių, o nuo rugsėjo – jau iki 9. Dabar mokama 50 litų per mėnesį, bet padidinus MGL ši suma augtų.
Esu įsitikinusi, kad reikia keisti mokesčių sistemą, jei šeima augina vaiką, neapmokestinamas minimumas jai galėtų būti didesnis. Dirbanti, auginanti vaikus šeima turi jausti ir tiesioginę valstybės paramą.
Prie gimstamumo skatinimo galėtų prisidėti ir lankstesni darbo santykiai, sudarantys galimybes tėvams derinti darbą ir pareigas šeimoje, vaikų priežiūrą. Jaunoms šeimoms turime padėti įsigyti būstą. Dirbame kartu su bankais, galvojame, kaip keisti būsto kreditavimo sistemą, kad ji taptų joms palankesnė.
– Kas nuveikta siekiant valdyti migracijos procesus? Matematiniai skaičiavimai rodo, kad paskutinis lietuvis Lietuvą paliks 2170 metais, jei nesiimsime radikalių priemonių jau šiandien.
– Pripažįstu, kad tai darome kiek pavėluotai, siūliau susirūpinti gerokai anksčiau, kai dar rengėme praėjusios Vyriausybės programą, tačiau nesulaukiau pritarimo. Iki spalio mėnesio turi būti parengta migracijos procesų reguliavimo koncepcija ir priemonių planas. Joje bus numatytos pagrindinės gairės, kaip sustabdyti migraciją, o išvykusius žmones paskatinti sugrįžti.
Turime siekti, kad jie gyvendami svetur neprarastų ryšio su Lietuva, kad juos pasiektų tiksli informacija apie tai, kad namuose jaučiamos teigiamos permainos, daugėja darbo vietų, gerėja darbo santykiai, sąlygos.
– Nemažos kritikos sulaukė naujas Socialinių paslaugų įstatymas, kuris numato, kad mokestis už ilgalaikę globą globos namuose susiejamas ne tik su pajamomis, bet ir su turtu. Ar iš tiesų negalintys savimi pasirūpinti senukai tokie jau turtingi, kad valstybė pretenduoja iš jų daugiau paimti?
– Šis įstatymas, apimantis daugelį sričių, garantuos, kad žmonės senatvėje, tapę neįgalūs, netekę tėvų, paslydę ir atsidūrę įkalinimo įstaigose ir po to išėję į laisvę, patekę į narkomanijos pinkles, gautų tikrai kokybiškas paslaugas, kad jos būtų visiems prieinamos.
Jame atsirado nuostata, kad mokesčio už gyvenimą globos įstaigoje dydį lems ne tik pajamos, bet ir turtas. Tai ne naujiena, mes ir skirdami socialinę pašalpą, mokėdami kompensacijas už būstą taip pat atsižvelgiame į žmonių pajamas ir į turtą. Manau, kad senukai tikrai nuo to nenukentės, o kai kurie ir išloš.
Ar maža pasitaikė atvejų, kai artimieji, pasinaudoję jo bejėgiškumu, seną žmogų išveža į globos namus, parduoda jo butą, namą ar žemę ir pasiima pinigus, o po to jo net neaplanko. Juk tas turtas niekur nedings, liks jam, valstybei žmogus mokės tik nedidelę jo vertės dalį.
Ir tai yra teisinga, juk valstybei senukų išlaikymas kainuoja per 1 tūkst. litų per mėnesį. O nuo pensijos atskaičius 80 proc., kaip buvo iki šiol, ji gauna tik apie 400 litų, jei pensija vidutinė. Likusią dalį dengia valstybė arba visi mokesčių mokėtojai. Dabar ši našta sumažės. Tokia tvarka galioja visose ES valstybėse.
V.Blinkevičiūtės vizitinė kortelė
Vilija Blinkevičiūtė gimė 1960 m. kovo 3 d. Linkuvos miestelyje, Pakruojo rajone. 1978 m. aukso medaliu baigė Linkuvos vidurinę mokyklą.1983 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, įgijo teisininko specialybę.
1983 m. pradėjo dirbti revizore Socialinio aprūpinimo ministerijoje, vėliau Pensijų valdybos Valstybinių pensijų skyriaus vyresniąja inspektore. 1990-1994 m. dirbo Darbo santykių teisinio reguliavimo skyriaus konsultante, vėliau vyriausiąja juriskonsulte.
1994 m. V.Blinkevičiūtė buvo paskirta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretore. 1996-2000 m. dirbo socialinės apsaugos ir darbo viceministre, atsakinga už socialinės paramos sritį. 2000 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministre.
Dar sykį į šį postą ji paskirta 2004 m. Nuo 2004 m. V.Blinkevičiūtė buvo Naujosios Sąjungos narė ir partijos vicepirmininkė. 2006 m. balandį iš ministrės pareigų atsistatydino. Nuo šių metų birželio 25 dienos ji yra Lietuvos socialdemokratų partijos narė. Pomėgiai – muzika, knygos, kelionės. Netekėjusi.