Arnoldas Lukošius: „Laida – savotiškas pasilinksminimas”

Lietuvos talismanu Eurovizijoje laikytas ir įvairiausiais epitetais apibūdinamas Arnoldas Lukošius vasarą neturi laiko atostogauti, bet dėl to nesijaudina. Naujausias jo užsiėmimas, kurio jis pats darbu nelaiko, – vedėjo pareigos naujoje LNK laidoje „Marsas prieš Venerą”.

– Kaip manote, kodėl būtent jūs sulaukėte pasiūlymo vesti laidą „Marsas prieš Venerą”?

– Nesunku atspėti, kodėl pasiūlė būtent dabar. (Juokiasi.) Todėl, kad šiuo metu sulaukiu daugiau pasiūlymų duoti interviu, negu suspėju. Pasiūlė Arūnas Valinskas, o jam mane rekomendavo Marijonas Mikutavičius, kadangi per kelionę į Euroviziją daugiau pabendravome, ir jis įsitikino, kad galiu daug kalbėti, sugalvoti visokių nesąmonių. Matyt, jiems pasirodžiau tinkamas kandidatas.

– Kodėl atsisakėte atostogų ir sutikote su LNK pasiūlymu?

– Atostogaudavau retai, nes visada turėdavau bent dvi darbovietes. O televizijoje dar nedirbau, norėjau išbandyti naują veiklą. Sutikau, kadangi laida – tik vasaros projektas. Nors nesakyčiau, kad labai spardyčiausi ir nenorėčiau toliau dirbti televizijoje, bet ir negaliu garantuoti, kad taip bus. Ateities planų nekuriu.

– Esate labai užsiėmęs žmogus: koncertuojate su Andriumi Mamontovu, „LT United”, dirbate „Panelės” žurnale. Neįmanoma visur suspėti, tad ar nekyla minčių ko nors atsisakyti?

– Žinoma, neįmanoma visur suspėti, bet atsisakyti minčių vis tiek nekyla. Manau, kad iš kur nors mane išmes. (Juokiasi.) Jei rimtai, tai ši savaitė buvo beprotiška: laidos filmavimas, koncertai, kavos reklama, žurnalo rengimas. Tačiau bandau derinti nuolatinius ir laikinus darbus. Negaliu mesti darbo „Panelėje” dėl laidos, tiesiog stengiuosi suspėti ir ten, ir čia. Be to, pasiekus tokį liūdną amžių gyvenime reikia ir darbo, ir malonumo.

– Laida jums – darbas, tad kaip jaučiatės naujoje erdvėje?

– Ne, laida nėra darbas, tai savotiškas, kiek kitoks pasilinksminimas. Atlieku savo vaidmenį su šou elementais. Man nesunku maivytis, nebaisu atrodyti kvailai, protingai atrodyti taip pat sugebu. Nejaučiu, kad dėl laidos filmavimo būtų kokių problemų.

– Ar tenka atlikti užduotis su laidos dalyvėmis?

– Taip, teko. Merginos reikalavo, kad ir aš mesčiau granatą. Joms tikrai turėjo būti baisu, nes aprengė 20 kilogramų šarvais, perskaitė instrukciją, kaip elgtis, jei nukristų kovinė granata po kojomis, ir pan. Kai kurios net verkė, bet vis tiek save nugalėjo ir išdrįso mesti. Galiausiai paaiškėjo, kad granatos nebuvo kovinės.

– Koks jūsų laisvalaikis? Ar jo nebėra?

– Laisvo laiko turiu naktį, nors miego trūkumu galėčiau skųstis. Grojimą laikau poilsiu. Pavyzdžiui, praeitą savaitgalį su Andriumi Mamontovu grojome Palangoje, kitą vakarą važiavome į Jūros šventę (ten pasirodėme su „LT United”). Tai buvo išties linksmas poilsis, tik, deja, tą pačią naktį turėjome grįžti į Vilnių. Beje, jau po koncerto pamatėme, kad mano automobilio padangoje didžiulė vinis. Teko ieškoti, kas galėtų naktį Klaipėdoje, per Jūros šventę, pakeisti padangą. Tačiau buvome išgelbėti, net mokėti nereikėjo.

– Didžioji dalis visuomenės laiko jus nerimtu žmogumi, gal net pamišėliu, dėl jūsų energingo Eurovizijos šokio ir šmaikščių atsakymų į žurnalistų klausimus? Ar kreipiate į tai dėmesį?

– Tai jų, ne mano reikalas. Manau, kad lengva groti su gera grupe, o išdrįsti groti su bloga reikia drąsos. Taip ir bepigu vaidinti protingą ir dėl to pūsti žandus, o tam, kad suvaidintum kvailį, reikia daug proto. Juk norint parodyti, kad nemoki ko nors daryti, reikia labai gerai mokėti tai daryti.

– Gerbėjų dėmesio tikriausiai netrūksta. O ar netenka susidurti su negerbėjais?

– Kadangi gatvėje mane retokai išvysite, tai nesutinku jokių agresyvių ar nepatenkintų žmonių. O ir per koncertus ar renginius nelabai pastebiu, kad kas nors reikštų nepasitenkinimą. Matyt, tie negerbėjai tiesiog nelenda į akis, o savo nuomonę išreiškia internete. Seniau, „Foje” laikais, buvome jauni, ir mumis žavėdavosi merginos, tai iš jų vaikinų jausdavome tam tikrą grėsmę. Dabar esame tėvelių amžiaus ir nebeatrodome grėsmingi. (Griausmingas juokas.) Žmonės gana draugiški, tarsi laikosi Marijono frazės: „Nugalėtojų niekas neteis.”