Jau dvyliktus metus vasarišką Vilniaus dangų juosia Kristupo festivalio paukštės sparnas, kviesdamas rutinos nualintus ir dvasinės atgaivos ištroškusius vilniečius bei miesto svečius į skirtingų muzikos žanrų koncertus
Rytoj 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje Duisburgo filharmonijos choras (Vokietija) ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pristatys bendrą projektą, skirtą paminėti Wolfgango Amadeuso Mozarto, vieno iš trijų Vienos klasikų, 250-ąsias gimimo metines.
Duisburgo choras skaičiuoja 150-uosius gyvavimo metus. Šio kolektyvo repertuaras gana didelis – daugiau nei 70 stambios formos kūrinių, tarp kurių Bacho, Beethoveno, Brahmso, Britteno, Haydno ir kitų kompozitorių oratorinio tipo kompozicijos. Dar labiau jis prasiplėtė, kai 2003 metais chorui pradėjo vadovauti jaunasis Marcus Strumpe. Į choro repertuarą buvo įtraukta Rossini, Stravinskio ir kitų kompozitorių kūrinių.
Lietuvoje kolektyvas pasirodys pirmą kartą, pristatys programą, skirtą Mozarto jubiliejui. Choras atliks Simfoniją Nr.29 A-dur, kuri yra viena garsiausių genijaus partitūrų, bei didžiąsias mišias C-moll. Mišios yra paslaptingos kaip ir mistiškasis „Requiem”. Ėmęsis didžiųjų mišių, kompozitorius jų taip ir nepabaigė. Kadangi jos, kaip sakė Strumpe, parašytos dideliam orkestrui ir dviem chorams, per koncertą talkina Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Apie šį kolektyvą vokietis dirigentas atsiliepė labai teigiamai: nors jiems esą tenka dirbti pirmą kartą, jam nepaprastai gera vadovauti žmonėms, kurie jį supranta.
Lietuviai tarp vokiečių
Strumpe, niekada iki šiol neturėjęs kontaktų su Lietuva ir jos muzikantais, vieną žmogų vis dėlto sako pažįstantis. Tai mecosopranas Raminta Babickaitė. Ji gimė Kaune, mokėsi Muzikos akademijoje (dabar – Muzikos ir teatro akademija), vėliau Kelno aukštojoje muzikos mokykloje. Šiuo metu skinasi kelią į Europos scenas, ją mielai kviečia koncertuoti Vokietijoje, Brazilijoje, Šveicarijoje ir Graikijoje. Bet Raminta pabrėžė, jog norėtų dainuoti Lietuvoje. „Kvieskite mane, labai noriu, dainuosiu viską, ko paprašysite!” – nuoširdžiai šypsodamasi sakė solistė.
Per koncertą su Babickaite moterų solo partiją atliks sopranas iš Vokietijos Aleksandra Leisse. Vyrų solo partijas atliks jaunosios kartos tenoras Audrius Rubežius ir vienas iš nedaugelio aktyviai koncertuojančių šalies bosų Ignas Misiūra. Abu lietuvius dalyvauti festivalyje pavasarį pakvietė maestro Donatas Katkus.
Jungtinio lietuvių ir vokiečių kolektyvo šiandien laukia pasirodymas Pažaislyje Kaune, o rytoj – Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje.
Siekia harmonijos
Programa, kurią kolektyvai atliks, buvo parengta beveik per tris mėnesius įtemptų repeticijų. Strumpe tikino, kad kiekvieną kūrinį stengiasi perduoti taip, kad žiūrovas jį pajustų. „Man labiausiai patinka efektingi ir kontrastingi kūriniai. Bandau juos perteikti emocingai. Kūriniu perduodu savo dvasią ir muzikos ugnelę – toks mano tikslas, tik nežinau, kaip sekasi jį įgyvendinti”, – sakė choro vadovas. Jei klausytojai išgirsta ir pajunta muzikos grožį, dirigento darbas padarytas.
Pasak choro vadovo, visi dainininkai turi profesijas, ir dainavimas chore jiems tėra antraeilis dalykas, todėl repeticijos buvo įmanomos tik vieną kartą per savaitę. Kartu su orkestru repetuoti jie pradėjo tik šį trečiadienį – tad ne per seniausia. Bet Strumpe tikino, kad lietuviai muzikantai jaučia muziką ir pateisina jo lūkesčius.
Pasak Strumpe, dirigentas suvienija visus atlikėjus, ir kiekvieno individuali partija įsilieja į kūrinį – jis tampa vientisas. Visi esantieji scenoje jaučia tą patį, taip pat ir dirigentas. Taip sukuriama harmonija. Pasiekiamas maksimalus rezultatas, ir publika būna pakerėta.
Ir darbas, ir pomėgis
„Negaliu įsivaizduoti ryto, kada atsibudęs suprasčiau, jog muzikos nebėra”, – vildamasis, kad taip niekada nenutiks, kalba dirigentas. Muzika jam – visas gyvenimas. Ji ir darbas, ir pomėgis. Būtent dėl aistros muzikai Strumpe net šeimos nesukūrė. „Esu pernelyg užimtas – tai šiokia tokia problema”, – apgailestavo pašnekovas ir tikino, kad ateityje būtinai sukurs šeimą.