Iki šiol tebesmilksta Dūčių (Pakruojo rajonas) durpynas. Gaisras čia kilo liepos 7 dieną ir yra apėmęs 20 hektarų durpingo miško. Ugnis čia sunaikino daug medžių ir mažosios faunos.
Per kelias savaites gelbėjimo darbus atliekančioms tarnyboms pavyko užgesinti atvirą ugnį, tačiau durpė tebesmilksta, nes durpingoje vietovėje vyksta požeminis degimas. Gaisrui gesinti Pakruojo rajono savivaldybė jau išleido apie 60 tūkst. litų.
Šiuo metu Dūčiuose dirbantiems miškininkams skirta gaisrinė mašina. Jiems vakare išvykus, budėti atvažiuoja gaisrininkai. Gaisravietė nuo pagrindinio miško atkirsta plačia juosta. Miškininkai čia jau tvarko išvirtusius ir apdegusius medžius, o rajono valdžia leido gyventojams pigiai savo technika išsivežti medieną.
Šis didelis gaisras Pakruojo rajone atskleidė rajono valdžios, organizacijų nepasiruošimą tokiems ekstremaliems atvejams. Rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas A.Jacevičius pabrėžė, kad miškininkai Dūčių durpyno tinkamai neprižiūrėjo: nebuvo privažiavimo kelių, neatlikti sanitariniai miško valymo darbai, miškas nesuskirstytas į kvartalus.
Dūčiuose miško turintys privatūs asmenys taip pat nesirūpino teritorijų ribomis tarp savininkų. Gaisro Dūčiuose gesinimo darbus koordinavo iš Šiaulių atvykęs operacijų vadovas I.Ragozinas. Rajono kelininkai buvo įpareigoti kuo skubiau prakirsti kelią prie vandens telkinių, miškininkai atsiuntė kelias medžių kirtimo brigadas nuo gaisro išgriuvusiems medžiams ištraukti. Į pagalbą buvo pasitelkti ir kareiviai.
I.Ragozino nuomone, rajono ekstremalių situacijų valdymo centras užtruko besirūpindamas gaisrą gesinančių žmonių maitinimu, jiems laiku neatvežta net geriamojo vandens.
Pasak I.Ragozino, esant tokiai sausai vasarai, turėjo būti iš anksto paruoštos prevencinės priemonės tokiems gaisrams operatyviai gesinti, ypač žinant, kad Dūčiuose įtampa dėl gaisrų tvyro kiekvieną vasarą.
Pastarojo gaisro metu ilgiausiai buvo sprendžiama net vandens tiekimo problema, nes gaisrininkai netruko išsemti netoliese esančio Dūčių tvenkinio vandenį.