Sekmadienį į Kryžių kalne vykusius atlaidus plaukė tūkstantinės tikinčiųjų minios. Tradicija rengti šią šventę užsimezgė prieš Antrąjį pasaulinį karą, bet per opupaciją buvo nutrūkusi. Prieš devynerius metus Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tradiciją paskutinį liepos sekmadienį rengti Kryžių kalno atlaidus atnaujino, o juos rengti patikėta Šiaulių vyskupijai.
Sekmadienį nuo Šiaulių katedros Kryžių kalno link pajudėjo įspūdinga tikinčiųjų kolona. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio lydima kolona nepabūgo net dulksnojančio lietaus. Didžiulė piligrimų minia kelių valandų žygyje nuolat kartojo maldas. Tarp žygeivių buvo nemaža jaunų šeimų su mažamečiais vaikais. Pavargusius jaunuosius piligrimus tėvai nešė, vežė vežimėliais.
Po pietų Kryžių kalną pasiekę piligrimai dalyvavo šv. Mišioje, kuriose kunigams patarnavo kariai. Karių iš Karinių jūrų pajėgų orkestras grojo suplūdusiais daugiatautei maldininkų miniai.
Kryžių kalno vardas pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose paminėtas daugiau kaip prieš 150 metų. Praėjusio šimtmečio pradžioje tikintieji ėmė masiškai vežti ir statyti kryžius – tikėta, kad taip sulauks malonės, pasveiks nuo kamuojančių ligų.
Sovietmečiu partiniai veikėjai buvo nesyk užsimoję su žeme sulyginti šį sakralinį paminklą, bet pamaldūs žmonės naktimis atstatydavo buldozeriais nugriautus kryžius ir atveždavo naujų. Pasaulinio garso paminklu ir maldininkų traukos centru Kryžių kalnas tapo, kai jame prieš 13 metų apsilankė popiežius Jonas Paulius II.