Prabėgus penkiolikai metų po Medininkų žudynių, kai sovietų Ypatingosios paskirties milicijos būrys (OMON) sušaudė septynis Lietuvos pareigūnus, Generalinės prokuratūros pastangos apklausti nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus atsimuša kaip į sieną. „Tačiau viltis dar rusena”, – prisipažįsta vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
1991-ųjų liepos 31-ąją pasaulį sukrėtė Medininkų žudynės – SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrys (OMON) sušaudė septynis Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija saugojusius policininkus ir muitininkus. Iš sovietų gniaužtų išsilaisvinusios Lietuvos tarnybos neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus. Vienintelis tragedijos liudytojas Tomas Šernas išgyveno tik per plauką. Prie invalido vežimėlio prikaustytas pareigūnas toliau dirba Lietuvos muitinėje.
Įgyvendinti teisingumą
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka sako, kad per 15 metų prokuratūra atliko daugybę tardymo veiksmų, tačiau dėl Rusijos nesuinteresuotumo negalima ištirti visų bylos aplinkybių iki galo. Nors pagal įstatymus už nužudymą senaties terminas galioja 20 metų, prokuroras neatmeta galimybės, kad šiam nusikaltimui senatis nebus taikoma. „Tai buvo nusikaltimas mūsų valstybei ir jos piliečiams, todėl mes dedame visas pastangas, kad būtų įgyvendintas teisingumas”, – LŽ sakė Kliunka.
Pasak jo, Medininkų žudynių bylos tyrimas per pastaruosius penkerius metus įgavo pagreitį. „Anksčiau galėjome tik versijas kelti, tačiau šiandien jau žinome, kurie asmenys įvykdė šį išpuolį, kas davė nurodymus, – sakė vyriausiasis prokuroras. – Ne kartą bandėme sužinoti, ar tai nebuvo SSRS valstybės politika, tačiau į mūsų paklausimus Rusija atsisakė atsakyti – neva tai keltų grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui”.
Specialiųjų tarnybų dėmesys
Prokuratūra įtaria, kad su Medininkų žudynėmis gali būti susiję mažiausiai 20 žmonių. Tai ne tik Rygos, bet ir Vilniaus OMON būrio milicininkai. Visi jie šiuo metu gyvena Rusijoje. Vienas su tragedija susijęs pareigūnas jau yra miręs. Kiti tarnybą OMON išmainė į darbą saugos bendrovėse, daliai jų net teko sėstis į teisiamųjų suolą už kitus nusikaltimus.
Kliunkos teigimu, 11 žmonių OMON būrys iš Rygos į Lietuvą atvyko liepos 30-ąją. Jam vadovavo Česlavas Mlynikas. Davęs nurodymus jis tą pačią dieną su trimis kariškiais išvyko iš Lietuvos. Septyni omonininkai įsakymą įvykdė kitos dienos ankstyvą rytą.
Prokurorams pavyko surasti liudytojų, kurie padėjo atskleisti tos tragiškos dienos įvykius. „Pagal vadovybės nurodymus keturi milicininkai važiavo žudyti į Medininkus, o trys – karinėje bazėje sprogdino bombas”, – sakė Kliunka. Pasak jo, su Lietuvos teisėsaugininkais sutikę bendradarbiauti Rusijos piliečiai sulaukė sovietų specialiųjų tarnybų dėmesio.
Į prašymus nereaguoja
„Rusijai esame parašę daugiau kaip 30 įvairių teisinės pagalbos prašymų, tačiau nė į vieną negavome konkretaus atsakymo, – teigė vyriausiasis prokuroras. – Prieš keletą metų Rusija paprašė perduoti bylą baudžiamajam persekiojimui. To mes negalime padaryti – visų pirma neatlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai, neapklausti įtariamieji. Rusija nėra suinteresuota tai padaryti, tad galime įtarti, kad bylą jie paprasčiausiai nutrauktų. Pagal įstatymus, jeigu asmuo būtų išteisintas, antrą kartą teisti jo kitoje valstybėje negalėtume, tad neįgyvendintume teisingumo. Be to, esame įsipareigoję prieš slaptus liudytojus, byloje yra daug valstybės paslaptį sudarančios informacijos”.
Komentuodamas Rusijos atsainų požiūrį į Lietuvoje tiriamą Medininkų žudynių bylą, Kliunka pabrėžė, kad prokuratūrai yra žinomos beveik visų įtariamųjų gyvenamosios vietos. „Jie yra nuolat mūsų akiratyje, – tikino ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Kliunka. – Šiai bylai visada buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Tyrimas, nors ir sunkiomis sąlygomis, vyko intensyviai. Įtariamųjų negalėjome apklausti, nes jie iš karto po žudynių Vilniaus OMON suteiktu transportu išvyko iš Lietuvos. Rusijos prokuratūra tyrimo pradžioje buvo sudariusi darbo grupę ir formaliai atliko apklausas, tačiau, deja, vėliau jie išvis atsisakė bendradarbiauti. Į daugelį teisinės pagalbos prašymų net negavome atsakymų, o į kitus atsakoma formaliai”.
Gali teisti už akių
Prokuroras mano, kad prie sėkmingo bylos tyrimo turėtų prisidėti ir Lietuvos diplomatai, ir politikai. „Kai pavasarį su Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojais kalbėjomės apie teisinį bendradarbiavimą, turėjau galimybę išsakyti Lietuvos prokuratūros priekaištus dėl Rusijos prokurorų atsainaus požiūrio tiriant Medininkų žudynių ir Sausio 13-osios bylas, – sakė Kliunka. – Tačiau diplomatai manęs mandagiai išklausė ir paprašė nebekalbėti apie politiką. Manau, kad šios bylos sėkmė priklausys tik nuo sėkmingo bendradarbiavimo su Rusija. Kol kas jo nėra”.
Tačiau prokuroras prisipažino, kad vis dėlto prokuratūra bylą galėtų perduoti į teismą ir žudynių vykdytojus bei organizatorius nuteisti už akių. Tiesa, juos iš pradžių reikėtų apklausti įtariamaisiais. Be Rusijos pagalbos tai neįmanoma – Lietuvos pareigūnai kitoje šalyje, o tuo labiau Rusijoje, negali atlikti jokių procesinių veiksmų. Be to, nors Rusija atsisako išduoti kitoje valstybėje padariusius nusikaltimus savo piliečius, ne kartą prašėme juos perduoti baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą”.
Įtariamųjų sąrašas
Jeigu vis dėlto byla nepasiektų teismo, Generalinė prokuratūra įtariamųjų pavardes paskelbtų viešai. Kol kas, laikantis nekaltumo prezumpcijos principo, prokurorai nedrįsta to padaryti.
Generalinės prokuratūros prokuroro teigimu, kol kas nerasti visi kruvinojo nusikaltimo įrankiai. Prokurorai buvo priblokšti, kai po kelerių metų nužudytųjų pareigūnų ginklus rado pas nelegaliai ginklus laikančius žmones. Tiriant bylą paaiškėjo, kad nužudytųjų policininkų ir muitininkų ginklus pardavinėjo Vilniaus organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai. Manoma, kad banditai juos galėjo nusipirkti iš Vilniaus OMON pareigūnų.