Užsitęsusi sausra palaidojo paskutines ūkininkų viltis išsaugoti bent kiek didesnį derlių.
Apsidrausti nuo tokių gamtos išbandymų žemdirbiai neturi galimybės, o padėtį apsunkina tai, kad daugelis turi įsipareigojimų bankams ir tiekėjams, todėl sunykus derliui neturės iš ko su jais atsiskaityti.
„Investavau į žolių mišinių pievas 10 tūkst. litų – nieko nebeliko, daugiametės žolės išdegė”,- sakė Šalpėnuose ūkininkaujantis Robertas Marcinkevičius. Ūkininkas 40 melžiamų karvių bandą jau šeria žiemai suruoštais pašarais.
„Laukai atrodo baisiai – molingoje dirvoje atsivėrę tokie plyšiai, kad galima ranką iki alkūnės įkišti. Iš daugiamečių žolių pievų beliko tik sausi stagarai. Tokios karščių nualintos žemės dar nesu matęs”, – baisėjosi Peskojų kaime pienininkystės ūkį turintis Manfredas Skroblys.
„Primelžiame pusę tonos mažiau pieno nei įprastai, nėra kur ganyti gyvulių, teks prieauglį atiduoti į skerdyklas”,- sakė stambaus pieninkystės ūkio bendrasavininkis Vilius Žiogas iš Kiškėnų kaimo.
Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Broniaus Markausko, dar sudėtingesnėje situacijoje atsidūrė smulkesnių pieno ūkių savininkai. „Šiuo metu labai smarkiai krito gyvulių supirkimo kainos, nes atsirado daug norinčiųjų juos parduoti – trūksta pašarų. Tačiau norint gyvulį parduoti, reikia laukti ne vieną savaitę”, – sakė B. Markauskas. – Kita vertus, daugelis ūkių ir negali parduoti gyvulių, nes dalyvauja investicinėse programose bei yra įsipareigoję nemažinti gyvulių kiekio. Visuose ūkiuose smarkiai krinta pieno primilžiai, auga pieno savikaina”, – pastebėjo B. Markauskas.
Ūkininkai mano, jog lietus derliaus jau nebeišgelbėtų – priešingai, tik pakenktų, nes jau prasidėjo javapjūtė. Grūdų nedaug, jie labai smulkūs. Ūkininkai mano, jog prikuls tik maždaug 40 proc. įprasto derliaus.
„Šiuos metus pavadinčiau bado metais: milijoninius nuostolius žemdirbiams atnešė pernykštės liūtys, šių metų šalčiai ir dabar – dar ir sausra”,- sakė B. Markauskas. Jis neabejoja, kad bankrutuos ne vienas ūkis.
B. Markausko nuomone, dėl stichinės sausros šalies žemdirbiai gali patirti apie 400 mln. litų nuostolių.
Ūkininkų teigimu, nuo tokių gamtos reiškinių kaip sausra nesiima drausti nė viena draudimo kompanija. Iš bėdos belieka kapstytis patiems ir prašyti valdžios kompensuoti nuostolius.