Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybė tik deklaruoja kaip akies vyzdį sauganti šį unikalų gamtos kampelį, tačiau Smiltynę siaubiant gaisrams net nesiteikia atvykti į Ekstremalių situacijų valdymo centro (ESVC) posėdį.
Tokiomis replikomis vakar svaidėsi minėto posėdžio nariai, skubiai sukviesti į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl stichinės sausros baimės.
Stichinės sausros teritorijomis vakar jau paskelbtos kelios pajūrio bei pamario savivaldybės – Nidos, Palangos ir Šilutės.
Vėl degė
Vakar gaisrininkai bei miškininkai ir vėl turėjo darbo Smiltynėje – degė apie 300 kvadratinių metrų miško paklotės.
Ugnis liepsnojo beveik toje pačioje vietoje, kaip ir ketvirtadienį – miško laukymėje netoli Naujosios perkėlos.
„Gaisras penktadienį kilo apie 8 ryto. Iškvietėme porą ugniagesių ekipažų iš parko direkcijos bei Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Ugnis užgesinta per valandą”, – „Vakarų ekspresui” sakė Smiltynės girininkas Algimantas Laurinaitis.
Ketvirtadienį išdegė nuo 1 iki 1,5 ha, įtariama, padegtos miško paklotės.
Ketvirtadienį Klaipėdos visuomenės sveikatos centras informavo, kad dėl Smiltynėje kylančių gaisrų laikinai padidėja atmosferos oro tarša degimo produktais.
Esant padidėjusiam oro užterštumui, rekomenduojama riboti fizinę veiklą, neatidaryti orlaidžių, langų bei durų, sandariai uždaryti visas vėdinimo angas, važiuojant transportu uždaryti langus, o blogai pasijutus kreiptis į gydytojus.
Į oro taršą jautriausiai reaguoja vaikai, senyvo amžiaus žmonės, nėščios moterys bei sergantys lėtinėmis ligomis žmonės.
Piktinosi A. Stancikiene
Vakar skubiai sušauktame ESVC posėdyje įvairių institucijų atstovai svarstė, kokių priemonių reikėtų imtis dėl padidėjusio gaisringumo lygio.
Nors susirinko visų kviestų įstaigų ir tarnybų vadovai, į posėdį nesiteikė atvykti vienos iš labiausiai suinteresuotų institucijų – Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) atstovai.
„Vakarų ekspresui” pasidomėjus, kodėl taip įvyko, parko direktorė Aurelija Stancikienė atsakė: „Negavome kvietimo, nebuvo jokios informacijos, mes nežinojome”.
Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė mūsų dienraščiui teigė, kad A. Stancikienė sako netiesą.
„Visi žinojo, o tik A. Stancikienė nežinojo? Na, žinote… Aštuntą ryto paprašiau, kad informuotų visas institucijas. Visi ir atvyko, išskyrus Nacionalinio parko atstovus”, – sakė J. Simonavičiūtė.
KNNP atstovai tarsi žinodami neatvyko į posėdį, nes jie gavo daug pylos tiek iš Klaipėdos miesto savivaldybės, tiek ir iš įvairių kitų institucijų vadovybės.
„Parko direkcija man rašo vieną raštą po kito, o patys net nesugeba nieko konkretaus pasiūlyti. Patys nieko nedaro ir užkrauna darbus Savivaldybei”, – piktinosi J. Simonavičiūtė.
Aštrių žodžių negailėjo ir Savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos vadovas Vladas Kinderis.
„Jie patys turi daug žmonių savo dispozicijoje, todėl turi pajungti juos, tačiau labiau stengiasi joti ant svetimo sprando! Matyti, kad nesusitvarko su situacija ir nori visą darbą permesti ant mūsų pečių. A. Stancikienė net nesiteikė į posėdį atvykti ar savo atstovą atsiųsti”, – posėdyje piktinosi V. Kinderis.
Draudimų nedaugės
J. Simonavičiūtė buvo pasiryžusi išleisti įsakymą, kuriuo būtų ribojamas fizinių, juridinių asmenų, transporto priemonių judėjimas Savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose bei parkuose. Taip pat svarstyta uždrausta rūkyti, kurti atvirus laužus bei šaudyti šoviniais, turinčiais degios medžiagos.
Tačiau paaiškėjo, kad tokiam įsakymui kol kas nėra juridinio pagrindo, nes gaisringumas Savivaldybėje – trečio lygio, o įsakymui paskelbti reikia penkto.
Uostamiesčio hidrometeorologai informavo, kad liepos mėnesį kritulių lygis buvo vos 9,7 mm, kai normalus lygis – 74 mm.
Norint savivaldybę paskelbti stichinės sausros zona, reikia, kad mėnesį hidrometeorologinis koeficientas būtų mažesnis nei 0,5, o Klaipėdoje jis toks dar ne pilną mėnesį.
Nuspręsta sudaryti sutartį su Šaulių sąjunga – savanoriai šį savaitgalį turėtų prevenciškai budėti miškingose vietovėse bei informuoti apie pažeidėjus.