Kaip ilgiau išsaugoti pagautą žuvį

Vasarą dažnas meškeriotojas susiduria su problema – kaip išsaugoti pagautą žuvį, ypač kai išvykstama į žvejybą su nakvyne ar savaitgaliui.

Būna, kad sėkmingai žvejoję kelias dienas, tinkamai nepasirūpinę laimikiu, meškeriotojai priversti išmesti pagautas žuvis į krūmus ar į vandenį.

Tai ne bėda, kadangi jas suvartos paukščiai ar vandenų plėšrūnai, tačiau meškeriotojo nuotaika būna sugadinta, o ir gamtai padaroma beprasmiška žala. Kad taip neatsitiktų, siūlome pasinaudoti iš įvairių šaltinių surinktais patarimais.

Kur laikyti

Išsaugoti sugautą žuvį gyvą iki išvykimo ne visada pavyksta, ypač kai karšti orai. Be to, ne visuomet pasiseka nuimti žuvį nuo kabliuko jos nesužalojus. Ypač nuo to kenčia sterkai, šapalai, kuojos, ešeriai.

Pastarųjų liežuvis, beje, labai jautrus, tad ešeriai žūsta pirmieji. Beprasmiška laikyti vandenyje apsnūdusią žuvį, nes ji greičiau genda.

Tačiau, jei netoliese yra šaltinis, galima žuvį įvynioti į dilgėles, įdėti ją į sveiką polietileninį maišą, stipriai užrišti, kad vanduo nepatektų į vidų, ir padėti į šaltinį, kad šaltas vanduo tekėtų per maišą. Ten pat galima smėlyje iškasti duobutę ir prispausti maišą akmeniu.

Tačiau dažniausiai šaltinį aptikti gana sunku, tad jei namo neskubama važiuoti, užsnūdusią žuvį reikia išskrosti, pašalinti žiaunas ir, neplaunant vandeniu, lengvai pasūdyti iš vidaus, prikimšti dilgėlėmis, jomis perdėti žuvis, kad nesiliestų, viską įvynioti į švarų laikraštį ir paslėpti pavėsyje.

Jei meškeriojama kelias dienas, reikia periodiškai apžiūrėti skiaures, atrinkti apsnūdusias žuvis ir jas vietoje sūdyti, džiovinti bei rūkyti.

Pats paprasčiausias būdas toks: žuvis išskrodžiama, neskusta ir neplauta dedama į aliuminio dubenį, perpilant sausa druska visą žuvies paviršių, kitaip nedelsiant apsės musės ir sudės kiaušinius.

Po kelių valandų žuvis išimama, suveriama ant vielos ar šakelių (galima aplaužyti nendres, pražiodinti žuvelę ir užmauti ją ant stagarų) ir džiovinama saulėje, geriau arti laužo, kad ją pasiektų karštas oras ir dūmai (tik ne liepsna!).

Į laužą sveika įdėti žalių lapų, karklų šakelių, kurios, be antiseptinių ir konservuojančių savybių, suteikia žuviai auksinį atspalvį ir aromatą.

Taip žuvis kabo, kol išdžiūna. Jos paviršiuje susidaro druskos kristalai. Dabar jai nebaisios musės ir karštis.

Tačiau nakčiai žuvį reikia nuimti, nes ryto rasa gali ją stipriai sudrėkinti. Grįžus namo šiuo būdu paruoštą žuvį reikia galutinai išdžiovinti.

Tačiau žuvis yra skanesnė ir naudingesnė šviežiai paruošta, tad jei yra galimybė, ką tik pagautą žuvį geriausia iškepti ar išvirti tiesiai ant kranto.

I dalies pabaiga