Dar ikišventinių dienų sujudintos Kuršmarės grįžta į normalų gyvenimą: vėl nebanguotos, nepasišiaušusios. Viliojančios ir nepakartojamai žavios.
Viliojo sterkus
Valčių „turgaus” savaitgalio dienomis nebuvo, nes vyko Jūros šventės renginiai, kurie ir atkaklius žvejus prisiviliojo, ne vieną jų šeima primygtinai išsivedė į miestą (atseit – dar prisižvejosi!).
Pasirodo, mėgėjai daug neprarado. Žvejojantys mariose nieko gero nesulaukė: vyravo besikeičiantys šiaurės krypčių vėjai, o tai – žvejų nedraugai. Tada ir srovės padorios nesulauksi.
Buvo įgulų, kurios net po penkių žvejojimo valandų nė vieno kibimo nepajuto. Grįžo apmaudžiai tušti namo. Nei žuvų, nei šventinių renginių nepamatė.
Sužinojusi, kad pučia pietų vėjas, negausi Justo valties įgula pirmadienį pasuko į marias. Oras nuostabus: saulė nebesvilina, gaivus vėjelis, srovė iš marių. Tiesa, valčių nedaug. Mažai dreifuojančių. Daugiausiai sėdinčių ant inkarų.
Patyrę žvejai pastebėjo, kad sunkoka šiuo metu prisivilioti sterką spalvotu guminuku. Ta žuvis mieliau atakuoja porciją (geriausiai – strimelės ar žiobrio gabaliukas).
Justo „duetas” nuleido inkarą prie Kiaulės Nugaros už laidų. Rami vietelė, Laivybos inspekcijai ji neužkliūva.
Griebė raudė
Apie 14-15 valandą prasidėjo judėjimas. Masalais (smulkūs raudoni sliekai) susidomėjo simpatiški žiobriai.
Kas su jais yra susitikę, žino jų kibimo manierą: nestipriai suvirpina dugninės viršūnėlę ir… nutyla. Na, o kai traukia, stipriai blaškosi. Pamatęs graibštą, dar labiau įsisiautėja.
Tada nežiopsok, vikriai kelk į valtį, nes didelė tikimybė, jo tik virtuoziškus viražus pamatyti ir… viso gero.
„Duetas” turėjo strimelių, susipjaustė vieną žiobrį ir užmetė dugnines su porcija. Tegu mirksta, gal sterkas susigundys.
Atėjo laikas užkąsti. Kibimas aprimo. Meškerės, žinoma, atidžiai stebimos. Jos po ranka, visada gali užkirsti ir sukti ritę.
– Žiūrėk, – atkreipia dėmesį Justas. – Kažkas porcija susidomėjo. Neskubėsiu. Juk sterkas, žinai, kaip ima: apžioja masalą ir čiulpia. Reikia palaukti, nenubaidyti, kol ims ryti.
Keliolika sekundžių dugninė nerimauja, bet tvirtos atakos nėra. Žuvautojas pagaliau ima meškerę ir suka ritę, jaučia, kad ant kablio kažkas priešinasi.
Šių eilučių autorius griebia graibštą ir stovi pasirengęs kovai. Su didžiausia nuostaba ištraukiame gana vidutinio dydžio… raudę, kuri pati atsikabina nuo porcijos.
Nesuprantama, kaip ji pasirinko tokį masalą. Na, ir sakyk, kad žvejui nebūna neįtikėtinų dalykų.
Jeigu nebūtų liudininkų, ir tą atsitikimą žvejo fantazijai nurašytum. Ir vis dėlto tikrą sterką (tiesa, vienintelį) pagavome. Tai pavyko Justui jau saulutei besileidžiant į nerijos pušynus. Masalas – žiobrio porcija.
Vakarėjančios marios – gražios. Jos vis dar žaidžia vasarą ir suteikia didelį malonumą joje esantiems. Tiesa, tą dieną ir lietučio gavome. Užėjo jis staiga. Šiltas ir intensyvus. Iš pradžių net lietpalčių nesivilkome. Tegu lašai siekia kūną. Juk lietaus taip visi išsiilgę. O jis kaip staiga prasidėjo, taip greitai ir baigėsi. Beje, namuose sužinojome, kad mieste nelijo. Nieko nuostabaus: tokios gamtos išdaigos.
Kintuose šventė
Kas girdėti iš kitų žvejybos rajonų? Panaši situacija, kaip ir anksčiau rašėme.
Jūroje kimba menkės, Nemune pagaunama karšių ir vienas kitas sterkas.
Muselininkai Minijoje suranda šapalų. Vytas su sūnumi aną savaitę vėl bandė laimę savo vietose – Ventės rago pakrantėse.
Iš ryto, kai oras buvo palankesnis, vyrai nesuspėjo, o po pietų pasikeitė vėjas (šiaurės vakarų), pakilo bangos, kurios supo nedidelį kateriuką. Laimikis – vienas vidutinio dydžio ešerys.
Danė, galima sakyti, užsidarė. Nuseko vanduo, reikia laukti gero lietaus.
Kintų karpyne buvo šventė: net 83 mėgėjų komandos (po du žmones) varžėsi dėl pagrindinio prizo – automašinos.
Norintys ją laimėti, turėjo pagauti sidabrinį karpį, sveriantį 15,5 kilogramo. Niekam nepavyko: karpis liko tvenkinyje. Na, o du bronziniai karpiai vis dėlto „krito”: jie surado varžybų dalyvių kabliuką.
Kaip papasakojo „Aisės” komandos narys Vitas, jam, patyrusiam kitų žuvų gaudytojui, nepavyko karpyne.
Bet žvejys pamatė gražią šventę, išgyveno, patyrė malonių įspūdžių, na – ir sukaupė naujos patirties.